Lietuvoje auga nauja grėsmė – ne išorės, o vidinė. Vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad juos kamuoja stresas, nerimas ir įtampa. Jei pernai taip jautėsi kas antras žmogus, šiemet – jau 65 proc. apklaustųjų.
Pagrindinės priežastys – karas, darbas ir politika. Pastaroji, kaip streso šaltinis, per metus išaugo net 17 kartų.
Karas ir darbas – pagrindiniai nerimo šaltiniai
Kaip rodo naujausias „Spinter“ tyrimas, beveik 7 iš 10 lietuvių jaučia nuolatinį nerimą. Daugeliui – tai nebe laikinas pojūtis, o kasdienybės dalis.
„Nerimas, stresas ir įtampa – natūralios biologinės reakcijos. Mes reaguojame stresu į stresines situacijas“, – aiškino psichologė Lina Jurkštaitė-Pačesienė.
Dėl karo streso jaučia beveik pusė gyventojų. Pasak psichologės, karo grėsmė tokia bauginanti, nes ji tiesiogiai susijusi su mirties baime.
Tuo metu darbas kelia įtampą kiekvienam penktam lietuviui. Kiti įvardija, kad nerimą stiprina neapibrėžtumas dėl ateities, finansinė situacija ir politiniai ginčai.
Politika – naujas streso šaltinis
Nerimą dėl politikos šalyje šiemet nurodė 18 proc. apklaustųjų – kai pernai tokių buvo vos vienas procentas.
„Už tėvynę sergam. Baisu, kad nenugalėtų jėgos, kurios dabar veržiasi į valdžią“, – sakė vienas apklaustasis.
Kai kurie lietuviai stresą bando malšinti sportu ar mėgstama veikla, tačiau dalis prisipažįsta – nedaro nieko.
„Šneku pati su savimi, bandau save nuraminti“, – sakė vilnietė.
„Kas sugeria tavo stresą – žmona“, – šmaikštavo kitas apklaustasis.
Psichologinė pagalba – dar vis tabu
Nors stresas pasiekė rekordines aukštumas, tik trečdalis gyventojų mano, kad verta kreiptis į psichologą. Dalis bijo, kad įrašai medicininėje kortelėje gali pakenkti ateityje, o kiti – tiesiog neturi lėšų.
Kai kurie darbdaviai bando spręsti šią problemą. Pavyzdžiui, „Maxima“ savo darbuotojams ir jų šeimoms apmoka psichologo konsultacijas.
„Pirmą kartą tokį sprendimą priėmėme per COVID-19 pandemiją, kai žmonės buvo itin jautrūs“, – aiškino įmonės atstovė Snieguolė Valiaugaitė.
Jos teigimu, per kelerius metus konsultacijų skaičius išaugo dvigubai – nuo 300 iki 670 valandų per metus.
„Darbdavys, suteikdamas tokią galimybę, sumažina stigmą – parodo, kad psichologinė pagalba yra normali ir naudinga“, – priduria psichologė L. Jurkštaitė-Pačesienė.
Kada metas ieškoti pagalbos?
Ekspertai įspėja: pirmas signalas, kad stresas ima viršų, – miego sutrikimai. Tai ženklas, kad kūnas ir protas nebesusitvarko su įtampa.
Tuomet, pasak specialistų, nereikėtų laukti, kol problema taps lėtine – verta kreiptis į psichologą.
„Palaikantis balsas gali padėti net tada, kai atrodo, jog nebežinai, ką daryti“, – dalijosi viena prekybos centro darbuotoja.
