Sekite mus Facebook'e!
Kalbant apie maistą ir gaminimą, daugelis žmonių linkę vadovautis „ekspertų“ patarimais, kad apsaugotų savo sveikatą ir viską darytų „teisingai“. Iš tikrųjų daugelis šių patarimų jau seniai prarado savo aktualumą.
Medinės pjaustymo lentelės yra blogis.
Įprasta manyti, kad naudojant medinę pjaustymo lentelę, peilis sukuria įbrėžimus paviršiuje, kur bakterijos gali lengvai prasiskverbti ir likti. Alternatyva – plastikinės lentelės, kurias labai lengva dezinfekuoti, tačiau amerikiečių mokslininkai paneigia šį mitą. Kalifornijos universiteto profesorius Deanas Cliveris teigė, kad plastikinės lentelės nesuteikia deklaruojamo antibakterinio poveikio. Ekspertas atliko eksperimentą, kuriame panaudojo 10 lentelių, pagamintų iš skirtingų medienos rūšių, ir 4 plastikinius daiktus. Tyrimo metu aštriu peiliu jis įbrėžė, ant paviršiaus užteršdamas kenksmingus mikroorganizmus. Dėl to pastarųjų ant plastikinių lentelių buvo rasta daugiau, nes natūralios medienos savybės neleidžia daugintis bakterijoms. Mokslininkai rekomenduoja kruopščiai prižiūrėti lentelę, nepriklausomai nuo jos medžiagos, tada ji tarnaus ilgiau ir geriau.
Įpylus druskos į vandenį, jis greičiau užvirs.
Ne tik namų šeimininkės, bet ir patyrę virėjai mano, kad vanduo gali užvirti greičiau, jei į jį įbersite įprastos druskos. Iš tiesų, cheminiu požiūriu druska gali turėti įtakos skysčio virimo temperatūrai, tačiau produkto kiekiai, reikalingi virimui, visiškai nepaveiks virimo proceso. Norint gauti efektą, į vandenį turėsite įberti daug druskos, o tai neabejotinai pakeis patiekalo skonį.
Mažai riebalų turintys produktai yra naudingesni.
Tai, kad neriebūs produktai yra naudingesni žmonėms, tėra mitas, nes be riebalų organizmas praranda gebėjimą pasisavinti didelę dalį jam reikalingų medžiagų. Dėl to žmogui gali sutrikti nervų sistemos veikla, o tinkamas riebalų kiekis padės tik sumažinti svorį ir cholesterolio kiekį. Mokslininkai pataria skaityti produkto sudėtį, o ne pirkti neriebius produktus vien dėl gandų apie jų naudingumą.
Pieno produktuose yra daugiau kalcio.
Plačiai manoma, kad pieno produktuose yra daugiausia kalcio, todėl jie yra naudingiausi norint efektyviai stiprinti kaulus. Mokslininkai pažymi, kad pastarųjų stiprumui nereikėtų apsiriboti vitaminu D ir kalciu, bet taip pat reikėtų kaupti vitamino K ir magnio atsargas. Minėtų medžiagų galite rasti lapiniuose žalumynuose, bulvėse, avižiniuose dribsniuose, anakardžių riešutuose ir kt.
Reikėtų išgerti 8 stiklines vandens per dieną
Gydytojai mano, kad toks per dieną išgeriamo vandens kiekis žmogaus neišgelbės nuo sveikatos problemų. Visų pirma, nėra universalaus vandens kiekio visiems ir nereikia laikytis griežtos dietos, nes tai individualus procesas. Mokslininkai pabrėžia, kad organizmas skysčių gauna net ir iš vaisių bei daržovių, o pakankamo vandens balanso organizme įrodymas yra šviesi šlapimo spalva.
Keptos mėsos plutelė padeda išsaugoti jos sultingumą.
XIX amžiuje vokiečių chemikas Justus von Liebig teigė, kad mėsos kepimas aukštoje temperatūroje, kurioje susidaro plutelė, padeda išsaugoti jos sultingumą. Ilgą laiką virėjai laikėsi šios nuomonės, tačiau neatsižvelgė į tai, kad eksperimento metu vienas tiriamas mėsos gabalas buvo virtas vandenyje, o kitas – keptas ant labai karšto paviršiaus. Dėl to kepta mėsa gavosi sultinga, nes beveik viskas iš pradžių buvo išvirta.
Nerekomenduojama valgyti po 18 val.
Manoma, kad vakare suvalgytas maistas dėl per lėtų medžiagų apykaitos procesų ilgainiui virsta riebalų sankaupomis. Teiginys teisingas, bet tik iš dalies. Miego metu medžiagų apykaita tik sulėtėja, o maistas vis tiek bus virškinamas naktį. Jei nevalgote po 6 valandos, žmogus tiesiog praleidžia valgį ir sumažina gaunamų kalorijų kiekį, o tai prisideda prie svorio metimo. Tai labai nesaugu žmonėms, turintiems antsvorio, nes „badavimo“ režimu organizmas kito valgio metu išskirs hormonus, kurie privers žmogų valgyti daugiau ir grąžins prarastas kalorijas.
