Kapčiamiesčio poligono šešėlis: Ričardas Malinauskas kelia klausimą, ar planai gali priartėti prie Druskininkų

„Man gėda sakyti, iš kur aš“, – taip Ričardas Malinauskas apibūdina emociją, kalbėdamas apie galimus Kapčiamiesčio poligono plėtros scenarijus. Tačiau už šių žodžių slypi kur kas platesnis klausimas: kur yra riba tarp valstybės gynybos poreikių ir regiono žmonių teisės žinoti, kaip gali keistis jų gyvenamoji aplinka?

Kapčiamiesčio poligono istorija Pietų Lietuvoje jau sukėlė nemažai emocijų. Sprendimas steigti brigados dydžio poligoną Lazdijų rajone buvo grindžiamas kariuomenės modernizacija, nacionalinės divizijos vystymu ir augančiu NATO sąjungininkų pajėgų poreikiu. Oficialiai numatoma maždaug 15 tūkst. hektarų teritorija.

Tačiau dabar viešojoje erdvėje keliami ir klausimai apie galimą tolesnę plėtrą.

Nuo Kapčiamiesčio – iki dar didesnio karinio objekto?

Ričardas Malinauskas kalba apie galimą scenarijų, kuriame Kapčiamiesčio poligonas ateityje galėtų būti plečiamas. Jo vertinimu, tokia plėtra galėtų paliesti ir Druskininkų savivaldybės teritoriją, o karinė infrastruktūra priartėtų prie kurorto.

Svarbu pabrėžti: tai yra Malinausko išsakomas vertinimas ir įtarimas, o ne oficialiai patvirtintas sprendimas dėl poligono išplėtimo į Druskininkų teritoriją. Viešai skelbiamoje informacijoje apie Kapčiamiesčio poligoną oficialiai kalbama apie brigados dydžio objektą Lazdijų rajone.

Vis dėlto pats klausimas nėra iš niekur atsiradęs. Dar 2025 metais Druskininkų meras Vyriausybės atstovams buvo iškėlęs galimo karinio poligono įrengimo netoli kurorto temą.

Gyventojams tai – ne linijos žemėlapyje

Karinio poligono ribos žemėlapyje gali atrodyti kaip paprasta administracinė linija. Tačiau žmonėms, gyvenantiems toje teritorijoje, tai reiškia kur kas daugiau.

Tai – namai, šeimos, miškai, verslai, keliai ir vietos, su kuriomis susijusi ištisa gyvenimo istorija.

Būtent todėl diskusijos dėl Kapčiamiesčio nuo pat pradžių buvo jautrios. Susitikimuose su gyventojais buvo keliami klausimai dėl turto, gyvenimo sąlygų ir būsimos teritorijos naudojimo. KAM yra aiškinusi, kad daliai teritorijoje esančių sodybų būtų sudaryta galimybė išlikti, o į šaudymo teritoriją patenkantis privatus turtas būtų išperkamas valstybės.

Tai rodo, kad poligono kūrimas nėra vien karinis projektas. Tai kartu yra socialinis ir regioninis pokytis, kurio pasekmes pirmiausia pajunta vietos bendruomenės.

Gynybos poreikis ir žmogaus gyvenimas – dvi tos pačios istorijos pusės

Lietuvos kariuomenė savo ruožtu pabrėžia, kad papildomos mokymo teritorijos reikalingos dėl kariuomenės augimo, naujos karinės technikos, nacionalinės divizijos kūrimo ir didėjančio sąjungininkų skaičiaus. KAM teigimu, brigados dydžio vienetų mokymams tinkamų teritorijų šalyje trūksta.

Tai – argumentai, kurių negalima ignoruoti kalbant apie valstybės saugumą.

Tačiau lygiai taip pat negalima ignoruoti žmonių, kuriems sprendimai dėl teritorijų gali pakeisti kasdienybę.

Todėl svarbiausia tampa ne vien klausimas, kur bus nubrėžta kita poligono riba, bet ir tai, kaip su visuomene bus kalbamasi apie tokius sprendimus.

„Man gėda sakyti, iš kur aš“

Malinausko emocingas pasisakymas atskleidžia ir kitą šios istorijos sluoksnį – regiono žmonių santykį su vieta, kurioje jie gyvena.

Druskininkai nėra vien taškas žemėlapyje. Tai kurortas, kurio identitetas ilgus metus buvo kuriamas aplink gamtą, rekreaciją, turizmą ir ramybės atmosferą. Todėl bet kokios kalbos apie didelio masto karinės infrastruktūros priartėjimą neišvengiamai kelia klausimų apie regiono ateitį.

Tačiau emocija neturėtų pakeisti faktų. Kol nėra oficialaus sprendimo dėl tokios plėtros, svarbu atskirti patvirtintus planus nuo politinių vertinimų, prielaidų ir viešų perspėjimų.

Būtent skaidri informacija gali padėti išvengti dar didesnės įtampos.

Svarbiausia – kad žmonės neliktų paskutiniai, kurie sužino

Kapčiamiesčio istorija jau parodė, kaip greitai sprendimas, priimtas valstybės lygmeniu, gali tapti labai asmenišku klausimu mažai bendruomenei.

Vieni mato būtinybę stiprinti šalies gynybą. Kiti baiminasi dėl savo namų, miškų ir ateities. Abi šios temos egzistuoja vienu metu.

Todėl tikrasis išbandymas slypi ne vien techniniuose poligono parametruose. Jis slypi gebėjime kalbėtis, paaiškinti, išgirsti ir ieškoti sprendimų, kurie leistų valstybei stiprinti saugumą nepamirštant žmonių, gyvenančių šalia strateginių projektų.

Kapčiamiesčio istorija dar nėra vien tik istorija apie karinį poligoną. Tai pasakojimas apie regioną, kuris bando prisitaikyti prie besikeičiančios Lietuvos saugumo realybės – ir kartu išsaugoti teisę pačiam dalyvauti sprendžiant savo ateitį.