Po Nepriklausomybės Akto signataro Zenono Juknevičiaus mirties jo dukra Indrė ir buvusi žmona, europarlamentarė Rasa Juknevičienė nepasidalija jo turtu. Tarp moterų kilo konfliktas dėl namo.
Gegužės mėnesį Lietuvą pasiekė žinia apie signataro Zenono Juknevičiaus mirtį. Po mirties namo Vilniuje, Simono Stanevičiaus gatvėje, bendraturtėmis tapo Indrė Juknevičiūtė-Jurgilė, jos brolis ir buvusi Zenono Juknevičiaus žmona, europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Rasa nėra Indrės mama. Santuoka su politike signatarui Juknevičiui buvo antroji.
Pasak Indrės, apie namo pardavimą Rasa su ja kalbėjo netgi sėdint prie tėčio karsto. O R. Juknevičienė telefonu „Be Tabu“ komandai tvirtino, kad jokių giminaičių ji neskubino.
R. Juknevičienės slaptos skyrybos
Indrei ir jos broliui reikėjo sulaukti trijų mėnesių, kol bus sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Rasai Juknevičienei to laukti nereikėjo, nes ji su vyru Zenonu, pasirodo, jau buvo išsiskyrusi ir turtą atsidalijusi. Apie tėčio skyrybas Indrė nežinojo.
„Tėtis, deja, slėpė. Todėl, kad kai Rasa prisėdo prie manęs per laidotuves ir paklausė, ar tu žinai, kad mes išsiskyrėme ir pasidalijome turtą, aš pradžioje net nesuvokiau, apie ką ji kalba. Apie oficialias skyrybas tikrai negirdėjau ir tik paskui tokį portfelį radau su tėčio dokumentais“, – pasakojo I. Juknevičiūtė-Jurgilė.
„Ji taip nustebdavo: „Jūs pasidalijote namą“, tokiu pykčiu į mane atsisuko. Aš sakau: „Palauk, palauk, pasikalbėsime po laidotuvių, dabar tikrai ne vieta čia kalbėtis.“ Aš visą laiką galvoju, kodėl ji taip nustebo, kad mes pasidalijome tą namą. Paskui tik supratau, kad čia buvo turbūt kitokių vilčių ir planų, kad mane išstumtų iš tų namų“, – teigė R. Juknevičienė.
Rado pakeistas spynas
Todėl, kol Indrė su broliu laukė dokumentų, Rasa Juknevičienė jau rūpinosi savo turtu. Europarlamentarė esą, be Juknevičiaus vaikų žinios, pakeitė namo spynas.
„Mes net neturėjome normalios galimybės gedėti. Ji parašė žinutę, kad ėmėsi apsaugos priemonių, savo turto apsaugos priemonių. Tada aš nesupratau, ką tai reiškia. Ai, ir dar pridūrė, kad jeigu norėsi patekti, tai susisiek su mano padėjėja Jūrate, ir ji tave įleis“, – pasakojo Indrė.
Indrė su europarlamentarės padėjėja susisiekė. Atvykusi prie namo negalėjo patikėti savo akimis:
„Tada pamačiau užklijuotus vartus. Su lipnia juosta. Ir didieji vartai, ir varteliai. Aš žiūrėjau į tuos vartus ir kokią minutę negalėjau atsikvošėti, negalėjau patikėti tuo, ką matau.“
Rasos Juknevičienės nurodymu buvo pakeistos visos namo spynos. Bendraturtė Indrė nebegalėjo patekti į savo nuosavybę, todėl pati pakeitė vienų durų spyną, kurią jau buvo pakeitusi europarlamentarė.
Politikė savo namo dalį pardavė
Tačiau tai buvo tik pradžia. Netrukus Indrė sužinojo, kad be jos žinios buvusi tėčio žmona Rasa Juknevičienė namą pardavė. Namą S. Stanevičiaus gatvėje signataras Juknevičius statė sau ir savo antrajai žmonai Rasai. Indrė čia negyveno, turėjo tik raktus tėčio lankymui. I. Juknevičiūtė-Jurgilė tikino, kad pati R. Juknevičienė name labai retai lankydavosi.
„Po Zenono mirties, tiksliau, dar iki mirties, mes jau buvome išsiskyrę ir, kaip ir pridera, padalijome turtą per pusę. Niekas nesitikėjo, kad bus toks greitas jo išėjimas“, – teigė europarlamentarė.
Po tėčio mirties Indrė nusprendė, kad gyvens paveldėtame name.
„Kadangi ir jie turėjo raktus pas tėvą ateiti, ir aš turiu raktus, aš grįžtu iš darbo, Briuselyje ar Strasbūre, man reikia pernakvoti ir tikrai ten nėra galimybių visiems kartu būti. Na, ir ji man pareiškė, kad ji persikelia gyventi į tuos namus. Iškraustys mano daiktus iš vieno kambario, kuriame aš gyvenau, į kitą. Sakau: „Indre, tai gal mes susėskime ir pakalbėkime apskritai, nes mes gi negalėsime gyventi tame name kartu. Jūs turite kur gyventi, o mano tai vienintelis būstas, man priklausantis“, – pasakojo R. Juknevičienė.
Nežinia dėl namo ateities
Indrė esą norėjo išpirkti Rasos Juknevičienės namo dalį. Tačiau sutarimo rasti nepavyko.
„Aš siūliau 100 tūkstančių eurų, bet paskui, kai tikrai pajutome tą didžiulį spaudimą ir supratome, kad žmogus realiai ryšis tam, mes tiesiog sujungėme visas šeimos santaupas ir siūlėme 150 tūkst. eurų, kas irgi buvo per mažai, ir ji atsisakė. Ji norėjo 180 tūkst. eurų“, – sakė I. Juknevičiūtė-Jurgilė.
„Aš sutikau su atidėjimu 150. Su atidėjimu, nes man tikrai nėra, kad dabar, rytoj ar poryt reikėtų pinigų, bet tada jos mama pasakė, kad Indrė neturi galimybės net šimto tūkstančių surinkti iš banko. Ir kaip ir baigėsi pokalbis“, – sakė R. Juknevičienė.
Versijos dėl pinigų visiškai nesutampa. Kad ir kaip bebūtų, R. Juknevičienė savo namo dalį pardavė. Bet ne Indrei. Įdomiausia tai, kad namas nėra atidalytas. Jis – 120 kvadratinių metrų ploto. Naudingo gyvenamojo ploto – tik 90 kvadratinių metrų. Kol nėra oficialaus atidalijimo, visiškai svetimi žmonės turės gyventi kartu. Kaip kokiame studentų bendrabutyje.
Naujasis savininkas su Indre susisiekė. Pareiškė, kad namą reikia skubiai remontuoti. O kaip ir ką daryti? Nėra jokio oficialaus atidalijimo. Neaišku, kam kuris aukštas ar kambarys priklauso. Vėliau Indrė išgirdo užuominų ir apie avarinę namo būklę.
Ekspertų išvadų Indrė nematė iki šiol. Jei tokios atsiras, Indrė turės namą remontuoti. Ir arba gyventi su nepažįstamais žmonėmis, arba suremontuoti ir negyventi.