Kasdienis stresas, nesibaigiantys darbai, įtempti terminai, automobilių spūstys ir nuolatinis skubėjimas – visa tai gali neigiamai paveikti ne tik emocinę savijautą, bet ir nervų sistemą. Ieškodami būdų, kaip sumažinti įtampą ir apsaugoti smegenis nuo su amžiumi susijusių pokyčių, mokslininkai domisi įvairiais maisto produktais bei gėrimais. Vienas iš netikėtesnių jų tyrimų objektų – šampanas.
Anksčiau skelbtuose pranešimuose apie Madrido maisto tyrimų mokslininkų darbus buvo teigiama, kad šampane esantys tam tikri junginiai gali turėti nervų ląstelėms naudingų savybių. Tokios išvados sulaukė nemažai dėmesio, nes šampanas dažniausiai siejamas su šventėmis ir ypatingomis progomis, o ne su smegenų veikla ar sveikatos stiprinimu.
Kodėl mokslininkų dėmesį patraukė šampanas?
Šampane, kaip ir kituose iš vynuogių gaminamuose gėrimuose, aptinkama polifenolių – augalinės kilmės junginių, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis. Mokslininkai tyrinėja, kaip šios medžiagos gali veikti organizmo ląsteles, uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą.
Oksidacinis stresas yra vienas iš procesų, siejamų su ląstelių senėjimu ir kai kuriomis neurodegeneracinėmis ligomis. Dėl šios priežasties mokslininkus domina galimybė, kad tam tikri vynuogėse esantys junginiai galėtų prisidėti prie nervų ląstelių apsaugos.
Vis dėlto svarbu atskirti laboratorinių tyrimų rezultatus nuo realaus poveikio žmogaus sveikatai. Tai, kad atskiros šampane esančios medžiagos pasižymi potencialiai naudingomis savybėmis, dar nereiškia, kad pats alkoholinis gėrimas apsaugo nuo neurologinių ligų.
Ar šampanas iš tiesų gali padėti kovoti su stresu?
Po sunkios darbo dienos taurė šampano kai kuriems žmonėms gali asocijuotis su atsipalaidavimu, poilsiu ir maloniomis emocijomis. Tačiau alkoholio poveikis nervų sistemai yra gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Alkoholis gali trumpam sumažinti įtampos pojūtį, tačiau vėliau pabloginti miego kokybę, sustiprinti nerimą ir sutrikdyti emocinę pusiausvyrą. Dėl šios priežasties sveikatos specialistai nerekomenduoja alkoholio vartoti kaip priemonės stresui valdyti.
Ankstesniuose pranešimuose apie šampano tyrimus buvo minima ir 100 mililitrų per dieną riba. Vis dėlto tokio kiekio nereikėtų laikyti moksliškai patvirtinta saugia ar sveikatai naudinga paros doze. Alkoholio vartojimas susijęs su įvairiomis sveikatos rizikomis, o visiškai nerizikingo jo kiekio nustatyti negalima.
Ką apie vyną ir smegenų veiklą sako tyrimai?
Mokslininkų susidomėjimas neapsiriboja vien šampanu. Įvairiuose tyrimuose taip pat nagrinėtas vyno ir jame esančių augalinių junginių poveikis smegenų veiklai, atminčiai bei pažintinėms funkcijoms.
Ypatingas dėmesys skiriamas polifenoliams, kurių galima rasti ne tik vyne, bet ir vynuogėse, uogose, vaisiuose bei kituose augaliniuose produktuose.
Kai kurie eksperimentiniai tyrimai leidžia kelti prielaidą, kad šios medžiagos gali turėti neuroprotekcinių savybių. Tačiau patikimų įrodymų, kad alkoholinių gėrimų vartojimas pagerina žmogaus atmintį, apsaugo nuo demencijos ar reikšmingai sustiprina smegenų veiklą, nepakanka.
Be to, naudingų augalinių junginių galima gauti ir nevartojant alkoholio.
Svarbiausia – saikas ir atsakingas požiūris
Nors pasakojimai apie galimą teigiamą šampano poveikį smegenims skamba intriguojančiai, mokslinius rezultatus būtina vertinti atsargiai. Laboratorijoje nustatytos tam tikrų medžiagų savybės ne visada reiškia tokią pačią naudą žmogaus organizmui.
Jeigu norite pasirūpinti nervų sistema, sumažinti stresą ir išsaugoti gerą atmintį, didesnę įrodymais pagrįstą naudą gali suteikti reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis.
O šampanas tegul lieka tuo, su kuo jis dažniausiai ir siejamas – šventinių akimirkų simboliu, o ne priemone sveikatai stiprinti.
Galų gale gera savijauta priklauso ne nuo vienos taurės ar stebuklingo produkto, bet nuo kasdienių įpročių, kurie ilgainiui daro didžiausią įtaką mūsų fizinei ir emocinei sveikatai.