Sekite mus Facebook'e!
Oro kokybė gyvenamosiose ir darbo patalpose daro didelę įtaką mūsų savijautai. Kambariniai augalai gali padidinti oro drėgmę, išvalyti jį nuo kenksmingų medžiagų ir pagerinti patalpų mikroklimatą. Labai svarbu mokėti pasirinkti veiksmingus.
Įrodyta, kad, palyginti su lauko oru, kenksmingų medžiagų koncentracija patalpų ore yra 1,5–4 kartus didesnė. Žinoma, kambariniai augalai negali visiškai išvalyti oro nuo toksiškų medžiagų: tik kelios dešimtys augalų galėtų susidoroti su šia užduotimi. Tačiau galima padidinti oro drėgmę ir sumažinti teršalų koncentraciją patalpoje, teisingai parinkus tam tikras augalų rūšis.
Namuose esantys augalai gali sumažinti tokių teršalų kaip formaldehidas, benzenas, trichloretilenas (TCE), acetonas, amoniakas, ksilenas ir toluenas koncentraciją. Šias pavojingas medžiagas išskiria lakai, dangos, klijai ir iš medžio drožlių plokščių pagaminti baldai.
Išskirdami deguonį, kambariniai augalai jonizuoja orą ir taip pat padidina lengvųjų jonų koncentraciją, sumažindami sunkiųjų jonų koncentraciją. Šviesos neigiami jonai, kurių taip mažai užterštame ore, yra būtini mūsų gyvenimui: jie gerina kvėpavimo fermentų aktyvumą ir medžiagų apykaitą, kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, stiprina imuninę sistemą, didina raumenų tonusą, apsaugo nuo padidėjusio kraujospūdžio.
Be to, daugeliu atvejų tokių ligų kaip ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos, gripas ir kt. atsiradimas yra susijęs su sausu patalpų oru: tokioje aplinkoje lengvai dauginasi patogeniniai mikroorganizmai ir virusai, o žmogus yra jautresnis ligoms. Šią situaciją galima ištaisyti padidinant oro drėgmę, ypač naudojant kambarinius augalus. Tam pakaks 1 augalo 10 metrų kambario ploto.
Taigi, kurie kambariniai augalai geriausiai pagerina patalpų mikroklimatą?
Kalbėsime apie kambarinius augalus, kurie gali išvalyti patalpų orą nuo kenksmingų priemaišų. Įdomu tai, kad didžiąją daugumą šių augalų NASA rekomenduoja orui kosminėse stotyse valyti.
Kambariuose, kuriuose praleidžiame didžiąją laiko dalį, visada yra medžiagų, kurios daro žalingą poveikį žmonių sveikatai. Jie gali kauptis organizme ir sutrikdyti imuninės, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų veiklą. Paprastai tai cheminiai junginiai, išsiskiriantys po bet kokių remonto darbų, iš dažų, klijų, gumos, plastiko, taip pat iš kompiuterių ir buitinių prietaisų, baldų, kilimų, užuolaidų ir kt. Visų pirma, tokie junginiai yra: formaldehidas, benzenas ir trichloretilenas. Be to, ore gali būti kenksmingų dujų, įvairių alergenų, nikotino ir kt.
Šiais laikais kambariniai augalai, kaip natūralūs filtrai, yra patikimiausi ir saugiausi pagalbininkai valant orą nuo įvairių kenksmingų priemaišų.
Yra paplitęs įsitikinimas, kad augalai valo ir netgi „sterilizuoja“ bei „dezinfekuoja“ kambario orą. Ši nuomonė dažnai patvirtinama remiantis NASA informacija.
NASA iš tikrųjų tyrinėjo augalų oro valymo galimybes. 1989 m. buvo paskelbta ataskaita pavadinimu „Interior Landscape Plants for Indoor Air Pollution Abatement“ (galima rasti internete). Mokslininkai išbandė 12 augalų veislių. Buvo tirtas jų gebėjimas filtruoti tris teršalus: benzeną, trichloretileną ir formaldehidą.
Skaičiai gali jus tikrai įkvėpti, jei ne susikurti balkono sodą, tai bent jau palaistyti kaktusą. Bet tai nėra taip paprasta. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad pateikti duomenys yra skaičiai, gauti bandymo sąlygomis. Tiksliau sakant, sąlygos buvo tokios: augalai buvo dedami į specialias kameras, kuriose buvo užtikrinamas nuolatinis vandens ir šviesos tiekimas. Žinoma, mes nelaikome tokių augalų savo butuose. Bet dar svarbiau, kad kameroje buvo naudojamas aktyvuotos anglies filtras. Kitaip tariant, nurodytas efektyvumas yra visos mokslininkų aprūpintos sistemos efektyvumas, o ne tik „žaliųjų gynėjų“. Tai rodo ir ataskaitos pabaigoje pateikta išvada: „Kambariniai augalai kartu su aktyvuotos anglies filtrais rodo potencialą pagerinti patalpų oro kokybę.“ Pačių augalų oro valymo efektyvumas nežinomas.
Be to, be trijų paminėtųjų, yra ir daugybė kitų įprastų bei kenksmingų oro teršalų. Todėl, jei rimtai galvojate apie mikroklimatą, turėtumėte pasikliauti ne orą valančiais augalais, o specializuotais prietaisais.
Sąžiningai kalbant, reikia pasakyti, kad augalai daro tam tikrą įtaką mikroklimatui. Pirma, jie sugeria anglies dioksidą ir kai kuriuos kitus lakiuosius junginius. Beje, dėl anglies dioksido: dalis jo išsiskiria augalų kvėpavimo metu, kaip ir žmonių bei gyvūnų. Antra, augalai išskiria fitoncidus – apsaugines medžiagas, kurios neutralizuoja mikroorganizmus. Ir nors teiginiai, kad augalai dezinfekuoja orą, yra gerokai perdėti, jie nusipelno tam tikro pripažinimo už mikroklimato gerinimą.
Chlorophytum
Vienas iš nepretenzingų kambarinių augalų. Spręskite patys: jam nereikia ryškios saulės, galite jį pastatyti net tolimiausiame kambario kampe. Nereikia šilumos, pakanka 20 °C. Tiesa, vasarą jis mėgsta „maudytis“: patartina jį gausiai purkšti ir nepalikti dirvos perdžiūvusios. Labai efektyvus oro valytuvas, valo orą nuo toksiškų azoto, fenolio, sieros, formaldehido ir išmetamųjų dujų junginių (rekomenduojamas tiems, kurie gyvena pirmame arba antrame aukšte). Chlorophytum išskiria į orą medžiagas, kurios neleidžia vystytis pavojingiems mikroorganizmams.
Fikusas Benjaminas
Geriau nestatyti ant saulėtos palangės – fikusas mėgsta išsklaidytą šviesą. Tačiau svarbiausia jam yra oro drėgmė, todėl nepatingėkite purkšti karūnos. Tačiau nereikėtų persistengti su laistymu: jei dirvoje bus per daug drėgmės, šaknys pradės pūti. Augalą reikia laistyti tik tada, kai žemė gerai išdžiūsta. Fikusas Benjaminas puikiai valo uždarų patalpų orą nuo įvairių kenksmingų medžiagų, įskaitant amoniaką, formaldehidą, trieterio chloridą ir benzeną.
SPATIPHYLLUM
Jis lengvai žydi patalpose, todėl yra populiarus. Spathiphyllum rekomenduojama sodinti mažuose vazonėliuose: jis geriau žydi, kai šaknys užpildo dirvą.
Spathiphyllum yra gyvas filtras jūsų namuose. Jis turi antiseptinių savybių ir valo orą. Spathiphyllum lapai iš oro sugeria benzeną, formaldehidą ir anglies monoksidą. Kambariuose, kuriuose auga spathiphyllum, grybelis neatsiras ir bus žymiai mažiau dulkių. Tai vienas iš nedaugelio augalų, kuriuos galima sodinti miegamajame.
SANSEVIERIA
Šis augalas dėl savo išvaizdos panašumo dar vadinamas „lydekos uodega“. Būdingas margas raštas ant lapų gali išnykti, jei augalas laikomas pavėsyje. Taigi raskite savo sansevjerai vietą saulėje.
CHAMEDORĖJA
Jis taip pat žinomas kaip bambuko palmė. Žydi geltonais žiedais, panašiais į mimozą. Siekiant užtikrinti, kad karūnėlė augtų simetriškai, rekomenduojama kas dvi savaites vazoną su chamedorea pasukti 180 laipsnių kampu.
ŠEFFLERA
Geriausiai jaučiasi gerai vėdinamose patalpose, esant maždaug 20 °C temperatūrai. Kaip ir kiti tropiniai vietiniai augalai, jis teikia pirmenybę dažnam karūnos purškimui, o ne gausiam dirvožemio laistymui. „Schefflera“ tinka patalpoms, kuriose rūkoma. Šis augalas neutralizuoja tabako dūmuose esančius nikotiną ir dervą. Padidina oro drėgmę.
GERBERA
Jums reikės kvėpuojančio puodo ir saikingo laistymo, galbūt per padėklą. Gerbera mėgsta ne ilgesnes kaip 12 valandų dienos šviesos valandas, todėl prabangiausiai žydi nuo rugpjūčio iki lapkričio, kai šviesos mažiau.
Naudinga auginti laurus miegamajame. Šis mažas visžalis krūmas naikina mikrobus ir teigiamai veikia žmones, kenčiančius nuo širdies ir kraujagyslių ligų, žarnyno spazmų ir tulžies latakų.
Dracena valo orą nuo benzeno, formaldehido, ksileno, tolueno ir kitų ore esančių toksiškų medžiagų.
Geraniumas dezinfekuoja ir valo orą.
Scindapsus aureus valo orą nuo benzeno.
Gebenė yra kambarinis augalas, kuris efektyviai valo orą nuo formaldehido ir įvairių aerozolių komponentų, sumažina benzeno ir TCE kiekį. Atminkite: šis augalas taip pat yra nuodingas.
Citrusiniai vaisiai: citrina, mandarinas, apelsinas, greipfrutas. Šių kambarinių augalų eteriniai aliejai gali sumažinti kraujospūdį ir žymiai išvalyti orą.
Rozmarinas ir mirtos ypač rekomenduojamos žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, ir tiems, kurie dažnai serga peršalimo ligomis.
Be to, naudinga žinoti, kad:
Padidinti drėgmę kambaryje padės: cissus, cyperus, hibiscus, fatsia, maranta, monstera.
Kambariniai augalai su baktericidinėmis savybėmis: rozmarinas, mirta, chlorofitas, citrusiniai vaisiai. Kambariniai augalai su fitoncidinėmis savybėmis: spygliuočiai: kiparisas, tuja, kriptomerija.
Jie valo orą nuo formaldehido, trietiklo ir benzeno: alavijas, spatifilumas, chamedorėja, chlorofitas, filodendras, sansevjeros, šparagai ir monsteros.
Jonizuoja orą: paparčiai, monsteros, pelargonijos.
Beveik kiekvienuose namuose ant palangės yra vazonai su dekoratyviniais augalais. Nuo mokyklos laikų mokėmės, kad žali augalai valo orą ir gerina patalpų mikroklimatą. Kokie kambariniai augalai jums bus naudingi? Kurių geriau atsikratyti?
Graži gėlė ant palangės kiekvienam yra skirtinga. Vieniems patinka kaktusai, kiti augina auksinius ūsus: visi žino, kad naudingus augalus galima auginti ant palangės namuose. Nedaug žmonių žino, kad kai kurie augalai yra pavojingi sveikatai.
Dekoratyviniai augalai ant palangės yra naudingi patys savaime: jie papuošia kambarį, užpildo jį gyvybe ir gaivumu. Be to, dauguma augalų turi ir gydomųjų savybių. Sezoninių ligų laikotarpiu jie teikia realią pagalbą.
Šimtmečio augalas (alavijas) – liaudies medicinos legenda. Naudojamos lapų sultys ir mėsinga dalis. Alavijo sultys ir minkštimas naudojami odos ligoms ir žaizdoms gydyti. Praskiestų sulčių lašai naudojami akims ir nosiai plauti. Alavijo užpilai padeda nuo virškinamojo trakto ligų. Tačiau alaviją geriausia naudoti kosmetologijoje – augalas turi regeneracinių savybių. Namuose auginamos įvairios alavijo veislės, ir visos jos turi naudingų savybių. Dėl alavijo ant palangės galite atsisakyti daugelio vaistų. Naktį jis išskiria deguonį ir sugeria anglies dioksidą, todėl jo vieta miegamajame. Tai taip pat pašalina statinę elektrą iš buto.
Kalanchoe yra ūminių kvėpavimo takų infekcijų gydymo specialistas. Sergant sinusitu, į nosį lašinamos Kalanchoe sultys – jos veiksmingai susidoroja su sloga. Jei skauda gerklę, kelias minutes nuplaukite ir kramtykite Kalanchoe lapą. Įdėjus į arbatą kelis Kalanchoe lapelius, galima palengvinti peršalimo simptomus. Kalanchoe naudinga ne tik liaudies gydymui, bet ir gerai valo patalpų orą nuo patogeninių bakterijų.
Yra nemažai augalų, kuriuos pavojinga laikyti namuose! Jie pasižymi didelėmis dekoratyvinėmis savybėmis, tačiau gali padaryti nepataisomą žalą žmonių ir naminių gyvūnėlių sveikatai. Oleandras, azalija, amarilė ir dieffenbachija geriausiai tinka negyvenamoms patalpoms dekoruoti arba auginti sklype.
Naudingi patarimai:
Stenkitės, kad kiekvienam 10 m2 namų ploto vazone būtų bent vienas kambarinis augalas, kurio skersmuo ne mažesnis kaip 15 cm.
Norint pagerinti oro kokybę, kambarinius augalus geriau grupuoti, o ne sodinti po vieną.
Norint pasiekti maksimalių rezultatų, rekomenduojama nuo kambarinių augalų lapų pašalinti dulkes arba juos apipurkšti (priklausomai nuo konkretaus augalo tipo).
Papildomai į dirvą įvedamų filtrų naudojimas prisideda prie efektyvesnio oro valymo. Pavyzdžiui, aktyvuota anglis, įdėta į vazoną su augalu, sustiprina bendras jo valomąsias savybes.
Jei namuose turite vaikų ar augintinių, turite įsitikinti, kad bet kuris įsigytas augalas yra saugus.
Jei namuose yra alergiškas ar astmatiškas žmogus, prieš įsigydami kambarinių augalų, pasitarkite su alergologu, nes dirvožemyje gali augti pelėsis, kuris gali pabloginti ligų eigą.
Augalai visada jautrūs menkiausiems aplinkos būklės pokyčiams, nes juos skatina natūrali kova už išlikimą. Kambariniai augalai, ypač tie, kurie jau seniai gyvena mūsų namuose, prisitaiko ir prisitaiko prie sintetinių medžiagų, gelžbetoninių sienų, buitinių prietaisų ir elektronikos poveikio. Augalai keičiasi ir pritaiko savo aplinką sau, keisdami ir gerindami situaciją, kurioje atsiduria, kiek įmanoma geriau. Jie taip pat padeda šalia gyvenantiems ir jais besirūpinantiems žmonėms prisitaikyti prie aplinkos.
Augalai įvairiais būdais detoksikuoja kenksmingas medžiagas savo gyvybinių procesų metu. Kai kurios medžiagos jungiasi prie augalų ląstelių citoplazmos ir dėl to tampa neaktyvios. Kiti augaluose transformuojasi ir tampa netoksiški, o vėliau įtraukiami į augalų ląstelių metabolizmą ir naudojami augalo poreikiams. Kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, sieros turintys junginiai, į dirvožemį išsiskiria šaknų sistemomis.
Kuo daugiau priežiūros ir priežiūros skirsite savo kambariniams augalams, tuo didesnį derlių jie duos, todėl būtinai išsiaiškinkite, kokiomis sąlygomis jūsų augalas klesti (šviesa, temperatūra, drėgmė, dirvožemio sudėtis). Nepamirškite pamaitinti, persodinti ir nuplauti kambarinius augalus, net kaktusus (tik apipurkškite juos, neplaukite po tekančiu vandeniu).
Jei reguliariai nuplaunate dulkes nuo augalų, oras šiame kambaryje yra vidutiniškai 40 % švaresnis nei tame pačiame kambaryje be augalų (esant tokiai pačiai valymo kokybei). Šlapi lapai dujas sugeria 2–3 kartus intensyviau nei sausi. Tačiau augalų brendimas, viena vertus, padeda pašalinti dulkes iš atmosferos, kita vertus, sulėtina dujų absorbciją.
Siekiant sustiprinti eterinių aliejų augalų (pavyzdžiui, lauro, pelargonijų, rozmarinų, kiparisų santolinų) gydomąsias savybes, į vandenį drėkinimui bent du kartus per savaitę įlašinama biostimuliantų – heteroauksino ir gliukozės tirpalo (5 ml 5 litrams vandens) ir 2 kartus per mėnesį – aspirino (5 g 1 litrui vandens).
Etileną iš aplinkos šalina ne tik augalai, bet ir dirvožemio mikroorganizmai, kurių daugiausia randama humuso turtinguose dirvožemiuose.
Į dirvą įterpiant mikroelementų, tokių kaip varis ir geležis, ir purškiant jais lapus, padidėja fenolių detoksikacijos greitis. Gėlių parduotuvėse visada galite rasti paruoštų kompozicijų su mikroelementais.
Lapų ir šaknų absorbuojami alkoholiai, aldehidai ir rūgštys į metabolizmą įtraukiami daugiausia dėl aerobinės oksidacijos. Šio proceso intensyvumą smarkiai stimuliuoja šviesa. Todėl, jei jūsų šviesamėgiai augalai bute yra toliau nei 1–1,5 m atstumu nuo lango, reikia pagalvoti apie jų apšvietimą specialiomis augalams skirtomis lempomis arba halogeninėmis lempomis (t. y. su artimiausiu saulės spektru).
Taip pat yra tiesioginis ryšys tarp dujų absorbcijos lapuose ir temperatūros. Esant aukštesnei nei 25° temperatūrai, dujų absorbcijos intensyvumas yra vidutiniškai dvigubai didesnis nei esant 13°. Be to, sumedėję augalai dujomis keičiasi 3–10 kartų intensyviau nei toje pačioje vietovėje augantys žoliniai augalai.
Azoto oksidus, ypač azoto dioksidą, lengvai absorbuoja absorbcinės (smulkiausios) šaknys ir žalieji ūgliai, o augalai juos įjungia į aminorūgštis, kurios padeda sukurti papildomą lapų ir šaknų masę. Tačiau norint, kad procesas vyktų sėkmingai, būtina, kad azoto oksidų koncentracija nekenktų augalams.
Augalams yra maksimalus tam tikros kenksmingos medžiagos (pavyzdžiui, amoniako) prisotinimas, po kurio tolesnis jos apdorojimas šaknyse ir lapuose sumažėja arba išlieka nepakitęs.
Augalai, kurie papildo neigiamai įkrautų deguonies jonų trūkumą, gerina mūsų savijautą: spygliuočiai, javainiai, krotonai. Vidiniai fontanai taip pat jonizuoja orą. Visi augalai mažina sausą orą, kuris atsiranda namuose su centriniu šildymu.
