Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko susitikimas su žinomu kelionių žurnalistu, laidų vedėju ir knygų autoriumi Orijumi Gasanovu.
Renginio metu svečias atvirai pasakojo apie savo profesinį kelią, begalinį smalsumą, kelionių užkulisius, sveikatos iššūkius ir pamokas, kurias išmoko bendraudamas su žmonėmis visame pasaulyje.
Nevaldomas smalsumas
Atsakydamas į renginio vedėjos klausimą apie poilsį ir gebėjimą sustoti, Orijus atvirai pripažino, kad pasyvus gyvenimo būdas jam svetimas.
„Nelabai moku ir nelabai trokštu to, nesijaučiu labai pavargęs. Man patinka visą laiką kažką veikti… Tiesiog, man atrodo, visada įdomiau yra kažką veikti, negu neveikti… Ir man nesuvokiamas dalykas yra depresija arba ten žmonės sako, neturiu ką veikti, tai man nesuprantama, nes aš visada kažką veikiu. Aš esu toks žmogus – labai smalsus, per daug… Tai man didžiausia baimė būtų, kad nėra su kuo kalbėtis.“
Orijus prisiminė ir savo profesinę pradžią. Jis atskleidė, kodėl jau daugelį metų dirba kelis darbus vienu metu.
„Žurnalistu dirbu nuo vienuolikos metų. aš pradėjau būti jaunuoju žurnalistu ir nuo to laiko visą laiką dirbu tik tą patį darbą. Pastoviai turiu daugiau nei vieną darbą. Tas atsitiko nuo 18-kos metų, kai pasiėmiau būsto paskolą… Tais metais prasidėjo finansų krizė Europoje ir atrodė, o Dieve mano, jeigu atleis, ką tada darysiu? Nuo to laiko dirbu keletą darbų visą laiką. Tai duoda psichologinio saugumo… Bet dirbu dėl to, kad man labai patinka.“
Kur lietuviai perka atostogų būstus?
Orijus papasakojo ir apie lietuvių įpročius įsigyjant būstą užsienyje.
„Pagrindinė šalis yra Ispanija. Ten labai daug miestų, skirtingų miestų ir salų… Kita labai populiari valstybė yra Italija… Kalbant apie Italiją, Italijoje yra pigiau negu Ispanijoje. Prie jūros, ant jūros kranto namai, tai kainos prasideda nuo 35 tūkst. eurų už butą.“
Nors laidose apie užsienyje būstus perkančius lietuvius netrūksta prabangos vaizdų, žurnalistas neslepia, kad filmavimo užkulisiai kartais priverčia pasijusti visai kitaip ir iš naujo įvertinti kitų rodomą sėkmę.
„Kai nuskrendi filmuoti ir visi pasakoja, kaip lengvai čia viską perka, tai jautiesi didžiausias ubagas tarp visų… Niekada nereikia lyginti savęs su kitais ir niekada nereikia galvoti, kad kažkas yra sėkmingesnis, geresnis, nes tu visą laiką rasi sėkmingesnių, laimingesnių žmonių… Jeigu pradedi gilintis, tada supranti, kad nėra tie žmonės tokie laimingi, kaip atrodo iš pradžių.“
Kalbėdamas apie verslumą ir idėjų įgyvendinimą, žurnalistas pabrėžė, kad didžiausios kliūtys dažnai slypi pačių žmonių galvose.
„Didžiausia žmonių – taip pat ir mano – bėda yra tingėjimas ir baimė. Mes turime daug idėjų, bet dažniausiai jos miršta, nes išsigąstame, kad niekam bus nereikalingos. Dažnai mūsų entuziazmą užgesina ir aplinkiniai. Todėl tiesiog daugiau darykite ir negaiškite laiko. Aš nekalbu apie labai protingus – būna ir labai, pavadinkime, „kvailų“ žmonių. Bet tame ir yra visas žavumas: jie neskaičiavo per daug rizikų, negalvojo, kas bus rytoj – jie tiesiog ėmė ir padarė, kol kiti nedarė nieko.“
Keistos pasaulio vietos ir turizmo žala
Rodydamas kelionių nuotraukas, Orijus pasakojo apie ne tokią tobulą gražiausių pasaulio kampelių pusę.
Balio sala (Indonezija): „Iš tikrųjų Balis turi ir kitą – realiąją – pusę. Tai nuo turistų mirštanti sala, kurioje driekiasi amžinos spūstys, o karštis ten toks lyg tikroje pirtyje – tvankus, kartu su didžiule drėgme.“
Maya Bay paplūdimys (Tailandas): „Vieta, kurią panardini į vandenį, negali būti išteptas kremu nuo saulės – ši gamta jau ir taip stipriai nukentėjo nuo visokių žmonių kremų bei šlapimo… O kad čia nusifotografuočiau, turiu laukti ilgoje eilėje, nes už manęs stovi minia žmonių.“
Maldyvai (Mafuši sala): „Ta sala ypatinga tuo, kad ten pigu atostogauti – pigiau nei Klaipėdoj tikrai. Bet ta sala turi minusų. Joje yra kalėjimas, sąvartynas, vaikų namai…“
Zabaleen (Egiptas): „Zabaleen – šiukšlių žmonės… Bet į šitą rajoną aš važiavau prigąsdintas, kad ten bus labai baisu ir labai pavojinga… Kad žmonės yra nelabai turtingi ir kad gyvena tarp šiukšlių, nereiškia, kad jie yra pavojingi ir blogi.“
Skaidrių demonstracijoje netrūko ir kurioziškų pastebėjimų apie kitų šalių kultūrą.
Meksikos eliksyrai: „Meksikoje labai populiarūs įvairūs laimės eliksyrai… Jei vyras turi meilužę, moterys ten perka miltelių, paberia jam į batelius, ir tikima, kad ši problema tiesiog išsispręs – meilužė atkibsianti.“
Šanchajaus nuotakų turgus (Kinija): „Ten kiekvieną savaitgalį vyksta nuotakų turgus. Tėvai sustato skėčius ir ant skėčių užrašo savo vaikų duomenis – ūgis, svoris, atlyginimas, ar turi butą, ar turi mašiną. Jeigu tu esi iš Europos arba Amerikos, tave tiesiog griebs kinės ir nepaleis… Tikslas yra ištekinti užkietėjusias vienišas merginas, kurioms virš dvidešimt penkerių metų, nes Kinijoje jos jau laikomos ‘senmergėmis’… Pinigų mokėti nereikia, tu tik imk.“
Masajų gentis (Kenija): „Moterims turistėms Kenijoje organizuojami tokie pasirodymai – išsirikiuoja jauni, maždaug 18-25 metų vaikinai… Pirmiausia jie ima šokinėti į orą: kas pašoka aukščiau, tas – kietesnis… Pagal šį pasirodymą jūs išsirenkate tinkamiausią ir galite eiti pasivaikščioti – ar net išsivežti jį kartu į Lietuvą.“
Žurnalistas taip pat prisiminė įsimintiniausius nutikimus, kai norint išvengti pavojaus teko greitai reaguoti.
„Pati pavojingiausia situacija gyvenime man susiklostė net ne kokioje nors egzotiškoje, tolimoje šalyje, o Rumunijoje… Ateina tokie vaikinai su peiliais, auksinių dantų pilnomis burnomis… Tiesiog sakau: „Koks puikus peilis! Kur jį pirkai?“… Užpuolimo grėsmės kaip nebūta. Toliau klausiu: „O kiek jis kainuoja?“ Taip man ir pavyko išsisukti.“
Nors žurnalistas drąsiai leidžiasi į pavojingiausius pasaulio kampelius, yra valstybių, į kurias nevykti jam pataria net kolegos.
„Man dažnai sako, kad su mano charakteriu būtų pavojinga lankytis Šiaurės Korėjoje – ten nelabai palankiai žiūrima į juokelius ir per didelį smalsumą. Taip pat kolegos žurnalistai rekomendavo kurį laiką nekeliauti į Rusiją… Vakarų spauda net rašė, kad ten man norima sulaužyti nosį, todėl patarė kurį laiką ten nesirodyti“, – šypsodamasis pasakojo Orijus.
Sunki liga nestabdo: renkasi gyventi taip, kaip nori
Prabilęs apie sveikatą, Orijus atskleidė, kad, nepaisydamas sunkumų, renkasi gyventi visavertį gyvenimą.
„Jeigu aš pradėčiau vardint savo ligas, jūs pasijustumėte labai sveiki, žinokit. Aš neįgalumo pažymėjimą turėjau būdamas vienuolikos metų jau… Aš turiu labai sunkios formos astmą. Ir čia tik pradžia.
Ar gydytojai rekomenduoja man tiek daug keliauti? Gal ir ne itin, bet aš visada sakau, kad iki paskutinės sekundės gyvensiu būtent taip. Jaučiuosi laimingas, kai mano gyvenime vyksta daug dalykų. Jei bet kurią akimirką „užsilenksiu“, tikrai mirčiau laimingas.“
Žurnalistas taip pat paragino renginio dalyvius nebijoti keliauti net ir nemokant užsienio kalbų.
„Pagrindinė kalba pasaulyje nėra anglų nei kinų, o kokia? Gestų. Aš pavadinau šypsenos kalba, kad jeigu tu esi gerai nusiteikęs, ne piktai, šypsaisi ir nebijai pagestikuliuoti, tai susikalbėsi absoliučiai visur pasaulyje.“