Popiežius Pranciškus (1936-2025 m.) mirė praėjus maždaug 90 minučių po to, kai jį ryte pažadino žadintuvas.
Pasak gydytojų, popiežius, kuris mirė sulaukęs 88 metų amžiaus Šventosios Mortos rezidencijoje Vatikane, „mirė ramiai“.
Pranešama, kad jis pabudo, kai 6 val. ryto suskambo jo žadintuvas, 7 val. ryto jam pasidarė bloga, o 7.35 val. ryto mirė nuo insulto, rašo Corriere della Serra.
Vatikanas patvirtino, kad popiežius Pranciškus mirė nuo galvos smegenų insulto ir po jo sekusio širdies nepakankamumo.
Vatikano išplatintame mirties liudijime sakoma, kad smegenų insultas sukėlė komą ir negrįžtamą širdies nepakankamumą.
Oficialų patvirtinimą išdavęs Vatikano miesto valstybės sveikatos ir higienos direktorato direktorius daktaras Andrea Arcangeli sakė, kad popiežius anksčiau sirgo ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, kurį sukėlė daugybinė abipusė pneumonija, daugybinės bronchektazės, aukštas kraujospūdis ir II tipo diabetas.
Jo mirtis buvo patvirtinta atlikus elektrokardiografinę tanatografiją.
Pranešimas pasirodė praėjus maždaug 12 valandų po pirmojo pranešimo apie jo mirtį.
Pasirodė ir Velykų sekmadienį
Iš Argentinos kilęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas nuo 2013 m. kovo, mirė praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai buvo išleistas iš ligoninės po 38 dienas trukusios kovos su dvigubu plaučių uždegimu.
Paskutinį kartą popiežius Pranciškus pasveikino maldininkus Šventojo Petro aikštėje Velykų sekmadienį, kuris pasirodė esąs paskutinis jo viešas pasirodymas prieš mirtį.
Kuomet popiežius buvo vedamas per 35 tūkst. tikinčiųjų minią, jis nedėvėjo prie deguonies prijungtos nosies kaniulės, kurią nešiojo per daugelį savo pasirodymų nuo tada, kai buvo išrašytas.
Apie 50 minučių popiežiaus automobilis lėtai judėjo per mases 21 laipsnio karštyje, nepaisydamas gydytojų nurodymų, kad popiežius turi pailsėti ir bent jau sutrumpinti savo dienotvarkę. Tačiau jis buvo pasiryžęs toliau atlikti Dievo darbą.
Anksčiau jis pasirodė Vatikano balkone ir miniai pasakė: „Broliai ir seserys, laimingų Velykų!“ Prieš tai padėjėjas perskaitė likusią savo metinio palaiminimo Urbi et Orbi dalį ir kalbą, kurioje ragino nutraukti karus Ukrainoje ir Gazoje.
Šventojo Sosto spaudos tarnyba netrukus po popiežiaus Pranciškays mirties paskelbė tik apie jo mirtį, pagerbdama jį parašė, kad jis „visą savo gyvenimą“ paskyrė tarnavimui Dievui ir Bažnyčiai.
Jo kūnas tris dienas ilsėjosi Šventojo Petro bazilikoje, o paskui buvo palaidotas Romos Santa Maria Maggiore bazilikoje.
Pasauliui gedint katalikų lyderio netekties, už uždarų durų greičiausiai prasidėjo kova dėl popiežiaus Pranciškaus įpėdinio – kova dėl pačios Katalikų Bažnyčios ir daugiau kaip milijardo jos sekėjų visame pasaulyje sielos.
Kad ir kas taptų 267-uoju popiežiumi, artimiausią dešimtmetį ar dar ilgiau diktuos Bažnyčios kryptį aktualiausiais ir ginčytinais visuomenės klausimais.
