Mažytė, vos keliolikos eurų skola virto nemalonia staigmena vienai Kauno šeimai. Moteris tikina, kad su darželiu buvo visiškai atsiskaičiusi ir jokių priminimų negavo, tačiau praėjus daugiau nei trejiems metams sulaukė pranešimo apie esą neapmokėtą 12 eurų skolą. Darželio administracija savo ruožtu sako, kad sąskaitos tėvams buvo siunčiamos reguliariai.
Kai vaikas palieka darželį ir pradeda lankyti mokyklą, dauguma tėvų apie buvusią ugdymo įstaigą nebegalvoja. Sąskaitos apmokėtos, vaikas išlydėtas į kitą gyvenimo etapą ir atrodo, kad su darželiu visi finansiniai reikalai jau seniai užbaigti.
Tačiau vienai Kauno gyventojai po kelerių metų teko prie šio klausimo sugrįžti.
Moteris teigia netikėtai gavusi pranešimą, kad dar iš 2020 metų liko neapmokėta suma. Nors skola siekia vos 12 eurų ir 8 centus, didžiausią nuostabą sukėlė ne pati suma, o tai, kad apie ją esą buvo pranešta tik praėjus daugiau nei trejiems metams.
Vaikas jau mokosi trečioje klasėje
Kaunietė, kurios vardas redakcijai žinomas, pasakojo, kad jos sūnus Kauno Šančių lopšelį-darželį lankė nuo 2020 metų sausio iki rugpjūčio.
Po to berniukas darželį paliko, o šeima, kaip pati tikina, manė, kad visi su įstaiga susiję mokėjimai yra sutvarkyti.
Gyvenimas toliau ėjo įprasta vaga.
Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, o šiandien jau mokosi trečioje klasėje.
Apie jokius įsiskolinimus šeima, moters teigimu, ilgą laiką negirdėjo.
Tačiau po kelerių metų situacija pasikeitė.
Moteris gavo darželio sąskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad esama neapmokėtos sumos.
Iš kur atsirado skola?
Būtent šis klausimas moteriai iki šiol kelia daugiausia abejonių.
Jos pateiktoje mokėjimų istorijoje nurodytas tam tikras 2020 metų vasario mėnesio „koregavimas“.
Tačiau ką tiksliai reiškė šis koregavimas ir kodėl jis buvo atliktas, moteris tikina taip ir nesupratusi.
„Jie man atsiuntė išsamią mokėjimų istoriją, ten parašytas koregavimas vasario mėnesį. Iš kur jis atsirado – taip ir nesupratau“, – pasakojo kaunietė.
Anot jos, tik vėliau paaiškėjo, kad esą nebuvo apmokėta viena rugpjūčio mėnesio suma.
Problema ta, kad tuo metu vaikas jau buvo baigęs lankyti darželį, o šeima manė, jog visi mokėjimai yra atlikti.
12 eurų – ne problema, problema principas
Pati skolos suma nėra didelė.
12 eurų ir 8 centai.
Moteris neslepia, kad tokią sumą galėtų sumokėti be didesnių svarstymų.
Tačiau šiuo atveju ją labiausiai piktina ne pinigai.
Pasak kaunietės, ji nori suprasti, kodėl apie skolą nebuvo tinkamai informuota tuo metu, kai vaikas dar lankė darželį, ir kodėl pranešimas atsirado tik po kelerių metų.
„Aš dabar sumokėsiu ir ką, jie man gal po trijų metų vėl kažką atsiųs sumokėti?“ – piktinosi moteris.
Jos teigimu, jeigu žmogui nurodoma skola, jis turėtų turėti galimybę laiku ją patikrinti, išsiaiškinti, už ką ji atsirado, ir, jeigu reikia, pateikti savo mokėjimo įrodymus.
Praėjus trejiems metams tai padaryti gerokai sudėtingiau – gali būti sunkiau rasti senus banko išrašus, prisiminti konkrečias aplinkybes ar išsiaiškinti, kodėl apskaitoje atsirado vienas ar kitas koregavimas.
Kas atsakingas už sąskaitas?
Šioje istorijoje svarbi ir kita detalė.
Darželio apskaitą tvarko ne pati ugdymo įstaiga, o Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos sistema.
Todėl kyla natūralus klausimas: kaip apskaitoje gali atsirasti kelerių metų senumo skola, apie kurią žmogus sužino tik praėjus tokiam ilgam laikui?
Jeigu sąskaitos iš tiesų buvo siunčiamos kiekvieną mėnesį, kodėl šeima apie skolą sužinojo tik vėliau?
O jeigu sąskaitos nebuvo siunčiamos, kas atsakingas už tai, kad žmogus laiku nebūtų informuotas?
Būtent šie klausimai ir tapo pagrindine istorijos dalimi.
Atsakymų teko ieškoti ne vieną kartą
Aiškinantis situaciją, atsakymų iš atsakingų institucijų gauti iš karto nepavyko.
Iš pradžių buvo kreiptasi į apskaitos specialistę, atsakingą už konkretaus darželio apskaitą.
Vėliau klausimas buvo perduotas aukštesniam lygiui, tačiau galiausiai buvo pasiūlyta kreiptis tiesiai į Šančių lopšelio-darželio administraciją.
Darželis į užklausą atsakė ir pateikė visiškai kitokią situacijos versiją.
Darželis: sąskaitos buvo siunčiamos kiekvieną mėnesį
Darželio administracija teigia, kad tokia situacija, kaip ją apibūdina mama, neturėtų būti įmanoma.
Pasak įstaigos, apskaitos darbuotojai kiekvieną mėnesį siunčia tėvams sąskaitos lapą su mokėtina suma į jų nurodytą elektroninio pašto adresą.
Administracijos teigimu, tėvai šią informaciją gali matyti tol, kol sąskaita nėra apmokėta.
Todėl darželis nesutinka su teiginiu, kad apie skolą buvo galima sužinoti tik po trejų metų.
Įstaigos atstovai nurodo, kad mama turėjo gauti informaciją apie mokėjimus ir ankstesniais metais.
Taigi susiduria dvi skirtingos istorijos.
Mama sako: apie skolą sužinojau tik dabar.
Darželis sako: informacija apie mokėjimus buvo siunčiama kiekvieną mėnesį.
Skolininkams jau siunčiami įspėjimai
Darželio administracija taip pat pripažįsta, kad skolininkų yra ne vienas.
Įstaiga teigia gaunanti apskaitos sistemos pateikiamus skolininkų sąrašus ir esą apie įsiskolinimus tėvai yra informuojami.
Jeigu skola nesumokama, gali būti imamasi ir teisinių priemonių.
Darželio atstovai pabrėžia, kad nenorėtų, jog ginčai dėl nedidelių sumų pasiektų teismus, tačiau kartu pažymi, kad skola savaime neišnyksta vien dėl to, jog apie ją žmogus sužinojo vėliau.
Įstaigos teigimu, šiuo metu visi skolininkai yra įspėti ir paraginti atsiskaityti.
Tačiau kyla ir kita problema
Darželio administracija atkreipė dėmesį, kad įstaigos darbuotojai patys nemato, kada konkretus tėvas atliko mokėjimą.
Apskaitos informaciją ir skolininkų sąrašus darželis gauna iš už apskaitą atsakingos institucijos.
Tai reiškia, kad tarp tėvų ir darželio atsiranda dar vienas grandies dalyvis – apskaitą tvarkanti įstaiga.
O jeigu per kelerius metus keičiasi apskaitos darbuotojai, dar sunkiau atsekti, kas konkrečiai ir kada buvo išsiųsta.
Pats darželis pripažįsta, kad praėjus keleriems metams ne visada gali turėti įrodymų, ar konkretus laiškas buvo išsiųstas ir kada jis pasiekė gavėją.
Tai ir yra viena įdomiausių šios istorijos dalių.
Ar galima reikalauti skolos po kelerių metų?
Vien tai, kad apie skolą pranešama praėjus keleriems metams, savaime dar nereiškia, kad ji automatiškai išnyksta.
Tačiau konkrečios skolos pagrindas, jos atsiradimo aplinkybės ir galimi senaties terminai yra teisiniai klausimai, kuriuos kiekvienu atveju reikia vertinti individualiai.
Todėl žmogui, gavusiam netikėtą seną sąskaitą, nebūtina aklai mokėti vien todėl, kad joje nurodyta konkreti suma.
Pirmiausia verta paprašyti detalios mokėjimų istorijos, sąskaitų, skolos susidarymo paaiškinimo ir dokumentų, pagrindžiančių konkrečią skolą.
Jeigu kyla ginčas, galima kreiptis ir į savivaldybę ar pasikonsultuoti su teisininku.
Maža suma, bet didelis pasitikėjimo klausimas
Ši istorija įdomi ne dėl 12 eurų.
Daug svarbesnis klausimas – kaip turėtų veikti viešųjų paslaugų apskaita, kad žmogus apie nedidelę skolą nesužinotų praėjus keleriems metams.
Tėvams svarbu ne tik žinoti, kiek jie turi sumokėti, bet ir turėti galimybę laiku patikrinti, už ką konkrečiai mokama.
Jeigu sąskaita neapmokėta, apie tai turėtų būti įmanoma sužinoti tada, kai problema dar aktuali, o ne praėjus tiek laiko, kad šeima jau net nebeprisimena konkretaus mokėjimo.
Šioje istorijoje abi pusės pateikia skirtingus faktus, todėl galutinį atsakymą galėtų duoti tik išsami apskaitos patikra.
12 eurų ir 8 centai gal ir nėra suma, dėl kurios verta ilgai ginčytis. Tačiau klausimas, kodėl apie skolą pranešta tik po trejų metų ir ar sąskaitos iš tiesų buvo tinkamai siunčiamos, yra kur kas svarbesnis už pačią skolą.
