Sekite mus Facebook'e!
Televizijos laidų prodiuserė ir vedėja, žurnalistė Edita Mildažytė į savo pasiekimų sąrašą nuo šiol galės įrašyti dar vieną svarbią eilutę – ji pristato savo biografinę knygą „Pelynų medus“. Pasiūlymų gyvenimo patirtis ir nuotykius „suguldyti“ ant popieriaus lapo Edita sakė gavusi ne kartą, tačiau artėjantis jubiliejus jai tapo puikiu pretekstu trumpam sustoti ir viską prisiminti. Kalbėdama su Žmonės.lt E.Mildažytė papasakojo, kaip gimė knygos pavadinimas, apie ką niekada nerašys ir kokią dar vieną staigmeną ji paruošė.
E.Mildažytę visi puikiai pažįstame iš televizijos ekranų, tačiau žurnalistei Jūratei Ražkovskytei pasakodama istorijas, kurios nugulė į knygą „Pelynų medus“, žinoma moteris atsivėrė dar kitomis spalvomis.
„Knyga yra labai atvira ir tikra. Ji apie viską – mano klaidas, mano sėkmes ir nesėkmes. Yra toks filmas „The Age of Innocence“ („Nekaltybės amžius“, – liet.) ir man atrodo, kad panašiai gyvename mes. Kažkokių nekaltų, pirštu pradėtų žmonių aplinkoje, kurioje vieni kitus knisame ir analizuojame taip, lyg neturėtume praeičių bei būtume visi nekaltai pradėti. O aš nesu iš tų žmonių, kuris kritikuoja ar kažkaip kitaip analizuoja kitų gyvenimus, aš analizuoju savo. Nėra kito būdo pasakyti sau ir visuomenei šios istorijos, kuri iš esmės yra tiesiog moters istorija“, – Žmonės.lt sakė Edita.
Savajai istorijai Edita neatsitiktinai parinko pavadinimą „Pelynų medus“. Kiekvienas pereiname per įvairius gyvenimo etapus, turime sunkių akimirkų, tačiau galiausiai net ir skausme galime atrasti saldžią gyvenimo pusę.
„Iš pelynų bitės vis tiek suneša medų, kuris yra saldus. Čia esmė ne pelynai, o medus, tik klausimas iš ko jis padarytas. Analogija yra ir, tarkime, dilgėlių šilkas. Aš labai myliu lietuvių kalbą, todėl man labai norėjosi, kad tas pavadinimas būtų talpus ir nenuvalkiotas. Jį sugalvojau pati. Tai – ko mes per gyvenimą išmokstame ir kas su mumis įvyksta“, – paaiškino ji.
Ne paslaptis, kad žinomi žmonės ne vien liaupsinami – visi jie turi ir jų nemėgstančiųjų, kurie nevengia parašyti ir vieną kitą blogą komentarą. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar savo gyvenimo istorija Edita nori duoti atsaką savo kritikams?
„Aš visai negalvoju ir nekvaršinu sau galvos dėl visokių heiterių, nes net neskaitau jų komentarų, nedalyvauju tame negatyve ir jis manęs nelabai paliečia. Jie ten patys su savimi sudalyvauja visuose veiksmuose“, – nusijuokė E.Mildažytė.
Tikroji priežastis, kodėl po daugybės pasiūlymų Edita nusprendė pagaliau išleisti knygą yra visai kita. Pasirodo, kad sustoti ir prisiminti prabėgusius metus ją paskatino artėjantis jubiliejus.
„Man neužilgo bus 60 metų ir tai yra kažkoks brūkšnys, kai tu atsisuki ir susimąstai, kas nugyventa, kas įvykę. Aš manau ir tikiuosi, kad mano gyvenime dar įvyks kažkokių dalykų, bet su amžiumi visi tie dalykai cukruojasi į tam tikrą paveikslą, kuris vėliau dar ir užsibetonuoja žmogaus sąmonėje ir tampa nebejudrus, nebelinksmi, nebeįdomus. Vėliau dar save ir geresniu norisi pavaizduoti nei išties buvai, kažko pripasakoti anūkams, koks buvai tobulas ir nuostabus. O aš nebuvau nei tobula, nei nuostabi ir nesu. Aš esu iš juodo ir balto, iš mėsos ir kraujo, kaip ir visi žmonės. Todėl norėjosi parašyti, kai aš dar galiu taip apie save galvoti ir rašyti, kol galiu adekvačiai save įvertinti. Juk vėliau ir natūraliai daugybė dalykų išsitrina, pasimiršta…“ – Žmonės.lt pasakojo žinoma televizijos laidų vedėja.
Tai, kad knyga bus itin atvira galima suprasti iš internete pateiktos ištraukos. Pirmoji jos eilutė skamba taip: „Atsibudau areštinėje“. Edita juokdamasi sakė, kad normalūs žmonės tikriausiai vengtų pasakotis apie juodus gyvenimo periodus, bet ją žavi drąsa.
„Nuo to ir prasideda knyga. Turbūt, jei būčiau normali, gal pabandyčiau šitą temą nutylėti. Tačiau kodėl turėčiau nutylėti dalykus, kurie žmonėms rūpi? Mano gyvenime tokia patirtis buvo ir apie ją irgi reikia kalbėti. Neabejoju, kad žmonėms didesnį įspūdį daro drąsa negu bandymas pasakyti, kad esi labai fainas“, – neabejojo E.Mildažytė.
Pasiteiravus, ar yra dalykų, kurių Edita nenori aprašyti, ji savo atsakymu nustebina. Daugelį metų viešumoje besisukanti moteris visai nenori girtis pasiekimais, visa tai jai atrodo kitiems neįdomūs dalykai.
„Visai nenorėjau aprašinėti savo pasiekimų ir nuopelnų, nes tai yra niekam neįdomu. Pergyventi visus pasiekimus net draugams yra žymiai sunkiau nei nesėkmes“, – juokėsi Edita.
Knygoje „Pelynų medus“ atvirai kalba įvairiomis temomis, tačiau iškart įspėja neapsigauti. Tai tikrai ne visos jos gyvenimo istorijos ir jos atvirumas – gerokai apgalvotas. Kaip sako ji pati, kiekviena asmeniška patirtis turi būti papasakota tik matant tame prasmę.
„Yra daugybė dalykų, apie kuriuos nekalbu ir niekada nekalbėsiu. Todėl, jei manote, kad čia yra visos istorijos, kurios yra su manimi nutikę…. Yra oi, kiek kartų daugiau (juokėsi). Man tiesiog nepatinka atvirumas iki durnumo. Atvirumas turi turėti tikslą, jis nėra pats sau savitikslis. Todėl knygoje ir yra istorijų, kurios galbūt prasideda negražiai, bet vėliau išsivysto į kažką prasmingo. Visos istorijos yra papasakotos dėl kažkokios priežasties“, – atviravo pašnekovė.
Ir išties, per beveik šešiasdešimt metų Edita spėjo pamatyti tikrai daug – juk ji nuolat įvykių apsuptyje, dažnai keliauja, vyksta į renginius ir susipažįsta su įdomiais žmonėmis. Bet paklausus, kaip atsirinko, kurias istorijas pasakoti, o kurias geriau pasilaikyti sau, Edita turėjo labai paprastą atsakymą.
„Pirmiausia atsisakiau to, kas liečia kitus žmones ir gali juos žeisti ar žaloti. Tačiau, pavyzdžiui, kalbėdama apie savo drauges aš joms pakeičiau vardus. O jau tam, kam teko su manimi gyventi akivaizdžiai, tai jau tie iškentės“, – nestokodama geros nuotaikos teigė ji.
Kalbai pasisukus apie reakcijas E.Mildažytė prasitarė, kad apie knygą beveik niekam nesakė! O to priežastis buvo ne ką mažiau netikėta, pasirodo, kad Edita paruošė dar vieną staigmeną.
„Niekam nieko nesakiau, dauguma žmonių tik dabar ir sužinos apie knygą. Nepasakyčiau, kad tai buvo paslaptis, bet aš tiesiog neturėjau kada to pasakyti, nes be viso ko, dar ir kvepalus sukūriau su Aisčiu Mickevičiumi! Aišku, mano namiškiai žinojo, bet trimituoti apie knygą nemačiau reikalo“, – paaiškino Edita.
Savo kvepalus Edita pristatys drauge su knyga – lapkričio 16 dieną. Nors ji savo kvapui pavadinti turėjo originalią idėją, Aistis paragino juos pristatyti paprastai, bet skambiai – Mildažytė.
„Pirmiausia aš bandžiau „prakišti“ pavadinimą „Miledi“, nes mano pirmojo elektroninio pašto pradžia buvo „Mil.Edi“. Tačiau A.Mickevičius paklausė tokio sumanymo ir pasakė: „tu, ką? ką čia išdirbinėji, juk vis tiek visi norės Mildažytės kvepalų ir jų kitaip net nevadins, todėl būk paprastesnė“. Tai aš ir pritariau“, – su šypsena Žmonės.lt sakė Edita Mildažytė.
Sveiki, aš esu Mykolas Janonis – kuriu turinį, kuriame telpa tiek rimtesnės temos, tiek lengvesnės pramogos. Man patinka rašyti naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat dalintis maisto receptais ir horoskopais.
Visa tai publikuoju tinklalapyje juokingi.lt, kur siekiu, kad kiekvienas lankytojas rastų kažką artimo sau – ar tai būtų naudinga informacija, ar įkvepiantis receptas, ar šiek tiek žvaigždžių išminties.
