Neseniai su dukra diskutavome, ką gaminsime vakarienei. Pastaruoju metu tai darėme, ir darosi nuobodu. Ir tada prisiminiau, kad kai pati buvau vaikas, mano mamai niekada nekildavo klausimų, ką gaminti pietums ar vakarienei. Viskas visada būdavo skanu ir įvairu.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje visada galėjai nusipirkti natūralių ir skanių produktų, iš kurių viskas buvo gaminama.
Pusryčiai buvo tradicinė kiaušinienė, omletas arba
sumuštiniai su
dešra
. Pietūs – sriubos, barščiai, sultinio sriuba, kurią mama gamindavo vakare.
Vakarienei dažnai kepdavome bulves ir patiekdavome jas su įvairiais daržovių, kurias mama konservuodavo vasarą ir rudenį, gaminiais. Mėgome žalius žirnelius su virtomis dešrelėmis.
Savaitgaliais, kai tėvai būdavo namie, valgiaraštis būdavo įvairus, troškindavome vištieną, virdavome koldūnus ir kotletus, kepdavome pyragus su įvairiais įdarais.
Iš paprasto produktų rinkinio galėdavome paruošti daugybę patiekalų ir klausimas, ką gaminti, beveik niekada nekildavo.
