Sekite mus Facebook'e!
Kai dauguma mėgaujasi paskutinėmis vasaros akimirkomis, rugpjūtis tyliai, be triukšmo, tampa mėnesiu, kuriame susikerta daugiausia sveikatos, gamtos ir socialinių grėsmių. Tai laikas, kai žmonės atsipalaiduoja, bet gamta – atvirkščiai – įgauna pavojingą aktyvumą. Mes ruošiamės rudeniui, o problemos – jau stovi prie durų.
Kodėl rugpjūtis nusipelno didesnio mūsų dėmesio ir kuo jis pavojingesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio?
1. Erkės grįžta – ir dar piktesnės
Pirmasis erkių aktyvumo pikas būna pavasarį, tačiau antrasis – būtent rugpjūčio mėnesį. Vėsūs rytais, drėgni vakarais, tankiai žolėse užsilikę sodai ir miškai tampa idealia terpe erkėms.
Pavojai:
- Erkinis encefalitas – virusinė, galinti pažeisti centrinę nervų sistemą.
- Laimo liga – sukelia sąnarių, širdies, nervų pažeidimus.
- Dažnai užsikrėtimas ilgai lieka nepastebėtas.
Kodėl tylima? Nes daugelis klaidingai mano, kad erkės „baigėsi“ liepą.
2. Vandens telkiniai – netikėta infekcijų rizika
Rugpjūčio vanduo ežeruose ir upėse įšyla iki maksimalių temperatūrų. Kartu su tuo auga bakterijų, melsvadumblių ir kitų mikroorganizmų kiekis.
Galimi padariniai:
- Odos bėrimai.
- Akių uždegimai.
- Žarnyno infekcijos.
- Vaikams – net karščiavimas ar vėmimas po maudynių.
Kodėl tylima? Nes daug kas mano, kad „vanduo švarus, jei permatomas“ – tai mitas.
3. Maisto apsinuodijimų banga
Karšta aplinka, ilgos iškylos gamtoje, šventės su per ilgai stovėjusiu maistu – rugpjūtį fiksuojamas vienas daugiausių apsinuodijimų maistu atvejų metuose.
Pavojingiausi produktai:
- Pienas ir jo gaminiai.
- Kepiniai su kremu.
- Mėsa, laikyta be šaldymo.
- Salotos su majonezu, laikytos šilumoje.
Simptomai:
Viduriavimas, vėmimas, dehidratacija, karščiavimas. Vaikams – greitesni ir sunkesni padariniai.
Kodėl tylima? Nes „tai tik skrandžio virusas“, – sako daugelis, nežinodami, kad dažnai kaltas maistas.
4. Alergijos – lėta ataka iš gamtos
Žmonės, turintys alergijų, rugpjūtį išgyvena tikrą košmarą – nors apie tai garsiai mažai kas kalba. Būtent šį mėnesį žydi pelynai, balandos, kiečiai, ambrozijos, kurios sukelia stiprias kvėpavimo takų reakcijas.
Simptomai:
- Nosies užgulimas.
- Čiaudulys, kosulys.
- Akių paraudimas, niežulys.
- Nuolatinis nuovargis, nemiga.
Kodėl tylima? Nes žmonės painioja alergiją su „užsitęsusiu peršalimu“ ar net COVID-19 likučiais.
5. Psichologinis „vasaros sindromas“
Rugpjūčio pabaigoje didelė dalis žmonių išgyvena paslėptą emocinį nuosmukį. Po atostogų seka grįžimas į rutiną, spaudimas, mokyklų pradžia, finansiniai rūpesčiai. Šis pereinamasis laikotarpis dažnai sukelia:
- Nerimą ir streso bangas.
- Miego sutrikimus.
- Porų konfliktus.
- Vaikų elgesio problemas.
- Net depresijos paūmėjimus.
Kodėl tylima? Nes vasara dar nesibaigė – lyg ir „nereikėtų skųstis“.
6. Grybų pavojai – ne tik dėl apsinuodijimo
Rugpjūtį prasideda intensyvus grybavimo sezonas. Bet tai reiškia ir tai, kad kasmet ligoninės sulaukia šimtų apsinuodijusiųjų, iš kurių dalis – vaikai.
Be to, žmonės grybauja vieni, be telefono ryšio, miškuose, kuriuose lengva pasiklysti. Kasmet ugniagesiai-gelbėtojai vykdo dešimtis paieškų.
Kodėl tylima? Nes „grybautojai žino, ką daro“ – kol ištinka nelaimė.
7. Žemės ūkio rizikos – perdegimas, nelaimės, traumos
Ūkininkams rugpjūtis – derliaus pikas. Tačiau kartu ir traumos, dehidratacijos, perkaitimo, technikos nelaimių metas. Neretai šiuo metu žūsta ar susižaloja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys pagalbos šalia.
Kodėl tylima? Nes provincijos nelaimės dažnai „neužkliūva“ žiniasklaidai.
Išvada: kodėl turime garsiau kalbėti apie rugpjūtį
Rugpjūtis – tai ne tik paskutinės šventės, uogos ir poilsis. Tai ir metas, kai:
- Grėsmės mus pasiekia iš gamtos.
- Padidėja infekcijų, nelaimių, psichologinių krizių rizika.
- Esame mažiausiai pasirengę reaguoti – nes manome, kad „dar vasara“.
Šis mėnuo slepia daugiau pavojų nei bet kuris kitas metų laikas, nes mes jį romantizuojame. Tačiau tik garsiai įvardijus pavojus, mes galime pasiruošti, apsisaugoti ir pereiti į rudenį – sveikesni, saugesni ir sąmoningesni.
