Sekite mus Facebook'e!
Jei jūsų anūkas jau atsisako ledų ir šokolado, pasiūlykite jam šių vaikystės skanėstų. Kai kurie žmonės šiandien šiuos skanėstus laikytų juokingais, tačiau anuomet, mūsų tolimoje vaikystėje, jie buvo patys skaniausi.
Šviežios duonos pluta, kurią kramtydavome nešdamiesi namo šviežią ir karštą duoną. Tėvai manęs net neskriausdavo, jie patys parsinešdavo namo sukramtytas duonos plytas.
Duona su druska, užpilta augaliniu aliejumi
.
Šeštadieniais, kai dauguma šeimų tvarkydavo butus – tėvai turėdavo laisvadienius, mes, vaikai, vaikščiodavome po kiemą ir nenorėdavome eiti pietauti. Ir mama dažnai atnešdavo didelę lėkštę duonos su saulėgrąžų aliejumi ir druska. Šis skanėstas iškart pasklisdavo, ir niekas neatsisakydavo suvalgyti daugiau.
Daugelis žmonių kepdavogaidžius ant lazdelės net namuose, nes formelės buvo parduodamos, o lazdelės ir ingredientai buvo labai paprasti – cukrus ir truputis sviesto arba augalinio aliejaus.
Gumos pakaitalas buvo virta eglės derva, klampi, kvepianti kaip pušų spygliai, jei ją kramtai, visai kaip guma. Daug kas mėgo vyšnių dervą – vyšnios tuo metu augo kiekviename kieme, buvo ir abrikosų su saldžia derva
. Buvo ir deguto, bet apie tai nereikėtų pasakoti anūkams.
Virtas sutirštintas pienas buvo universalus skanėstas, kurį buvo galima nusipirkti arba išsivirti namuose. Kai kuriais atvejais verdant sutirštintą pieną ant lubų ir sienų likdavo labai ryškūs pėdsakai – kai nesigilindavai, vanduo užvirdavo ir skardinė sprogdavo. Jei viskas gerai pavykdavo, tada būdavo imamas gabalėlis šviežios duonos, aptepamas kondensuotu pienu ir iškepdavo skanus pyragas.
Dar vienas vaikystės malonumas –keptos bulvės. Kai mums leisdavo kieme deginti šakeles, laukdavome, kol jos sudegs, grėbdavome anglis ir 30 minučių jose užkasdavome bulves. Tada iškasdavome pelenus ir mėgaudavomės šiuo paprastu patiekalu, ypač jei kas nors iš namų atsinešdavo druskos, tai būdavo šventė.
