Sekite mus Facebook'e!
„Dabar jūs horizontaliai iš rankovės baltų gulbių pamėtėte visiems, taip nuskriausdama tuos, kurie gerai mokėsi, stengėsi, gerai išlaikė egzaminus“, – taip švietimo valdžios sprendimą abiturientams pridėti 10 taškų apibūdino konservatorė Ingrida Šimonytė. Ji primygtinai klausė, ar matematikos egzamino užduotis buvo korektiška ir kodėl toks sprendimas buvo priimtas dėl visų egzaminų, ne tik dėl matematikos.
Ministrę Ramintą Popovienę paaiškinti tokio sprendimo pasikvietė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija.
Kritikos dėl 10 taškų pridėjimo prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pažėrusi I. Šimonytė svarstė, kad, jei užduotis buvo gera, galbūt nepakankamai pasirengę mokiniai laikė matematikos egzaminą, taip bandydami laimę, bet jo neišlaikė dėl nepakankamų įgūdžių. Seimo narė pabrėžė, kad išlaikiusiųjų skaičius iš esmės yra nepasikeitęs, jei lygintume su ankstesniais metais.
„Tačiau jūs, pamatę rezultatus, užuot išnagrinėję tą situaciją, tiesiog nusprendėte priimti tokį sprendimą, kuris visiškai iškraipo aibę. Bet kuris matematikas tai pasakys. Suprantu, kad matematika nėra stiprioji jūsų pusė. Bet kuris matematikas jums pasakys, kad šitaip aibės yra nekeičiamos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė: sprendimą palaiko nemažai matematikų
R. Popovienė tikino, kad tokį sprendimą palaiko nemažai matematikų, išsakiusių nuomonę viešojoje erdvėje.
Konservatorių surengtame posėdyje dalyvaujantis švietimo viceministras Jonas Petkevičius pabrėžė, kad, mokytojų asociacijų nuomone, užduotys nebuvo lengvesnės nei ankstesniais metais.
„Turėkime omenyje, kalbėdami apie matematiką, kad matematikos užduotyse buvo įdėti B lygio uždaviniai. Šiais metais, pasikeitus egzamino struktūrai, B lygio uždavinių nebuvo, visi uždaviniai buvo A lygio. Ir tas neišlaikymas parodė, kad tie uždaviniai vaikams buvo per sunkūs. Todėl kitais metais žiūrėsime, kursime naują duomenų bazę, kuri atitiktų reikalavimus“, – kalbėjo J. Petkevičius.
Jis pabrėžė, kad nei Vertinimo komitetas, kuriam vadovavo pats J. Petkevičius, nei ŠMSM, nei NŠA nebeturėjo galimybės koreguoti išlaikymo ribos, kai buvo gauti rezultatai, tad buvo pasirinktas taškų pridėjimo variantas. Juolab kad, sakė viceministras, rezultatus privalu buvo skelbti iki liepos 14–15 dienos.
„Rezultatai buvo gauti liepos 3 dieną, buvo atliekama gili jų analizė. (…) Todėl ilgesnėms diskusijoms su visuomene nebebuvo laiko“, – sakė J. Petkevičius.
R. Popovienė pabrėžė, kad 10 taškų pridėjimo sprendimas „palietė beveik 4 000 moksleivių, kurie galės pretenduoti tapti studentais“.
Į tai sureagavo I. Šimonytė: „Ministre, tai jei jūs šimtą balų būtumėte pridėjusi, tai gal visus abiturientus būtų palietę? Bet klausimas, ką tai rodo apie mokinių pasirengimą studijuoti aukštosiose mokyklose? (…) Dabar jūs horizontaliai iš rankovės baltų gulbių pamėtėte visiems, taip nuskriausdama tuos, kurie gerai mokėsi, stengėsi, gerai išlaikė egzaminus.“
Popovienė: šimtukų skaičius negali būti pastovus
Pasak Seimo narės I. Šimonytės, jei egzamino užduotis atitinka ugdymo programą, problema yra pasirengimas, o ne pats egzaminas.
R. Popovienė atsakydama į priekaištus paaiškino, kad šiųmetė abiturientų laida „patyrė labai daug streso ir įtampos, tad natūralu, kad pakelta 35 taškų kartelė tikrai palietė tuos egzaminų rezultatus, kuriuos šiandien ir matome“.
Ministrė sulaukė kritikos ir dėl keliskart ar net keliasdešimt kartų išaugusio šimtukų skaičiaus, ką ir lėmė 10 taškų pridėjimas.
„Šimtukų skaičius neturi būti kasmet pastovus. Jis kasmet svyruoja. Ir egzamino struktūra keitėsi – buvo pirmas ir antras etapas. Pirmoje dalyje laikant buvo daugiausia testai, mokiniai geriau atsako į klausimus.
Ta kreivė tikrai nerodo, kad yra nenormali situacija“, – taip ji įvertino konservatorių pateiktą kreivę iš istorijos egzamino.
Kazlavickas: tai apelsinų ir obuolių lyginimas
Konservatoriai priminė, kad 35 taškų kartelė yra skaičiuojama 100 taškų sistemoje, o pernykštė 16 taškų kartelė – iš 60-ies taškų.
Pasak konservatoriaus Liutauro Kazlavicko, toks „lyginimas yra nepalyginamų dalykų, obuolių su apelsinais“.
„Tai yra ketvertas iš dešimties. Ar ketverto slenkstį turi peržengti žmogus, stojantis į aukštąją mokyklą? Tikėtina, kad turi“, – apie pridėjus 10 taškų nusileidusią reikalavimo kartelę kalbėjo jis.
L. Kazlavickas klausė, kokios būsiančios tokio sprendimo pasekmės: „Jūs sujaukėte ir stojimo sistemą ir dabartiniai vienuoliktokai sako: esame keistoje situacijoje, tampame nekonkurencingi su ta karta, kuriai pridėjote 10 taškų.“
Atsakydama į tai, R. Popovienė kalbėjo apie labai sujauktą švietimo sistemą, patiriančią chaosą.
„Sudėtingiau būti negali. Tą mes matome ir iš egzaminų rezultatų. Norėčiau akcentuoti, kad 35 taškų riba buvo nustatyta teoriniu modeliavimu, nebuvo atlikta jokių pilotinių vertinimų bandymų“, – kalbėjo ministrė.
Ulbinaitė: kvepia teismais
Pasak konservatorės Daivos Ulbinaitės, „nuolaidų kortelė“, kaip kad 10 taškų pridėjimą vadina kai kurie mokyklų direktoriai, kvepia teismais dėl diskriminacijos, mat nuskriausti jaučiasi gabiausi vaikai.
„Ko jūs ėmėtės, kad teisingumo padaugėtų, taip ir neišgirdau, ko konkrečiai ėmėtės, kad priėmimo tvarka į aukštąsias mokyklas būtų teisingesnė? (…) Gal atestatuose bus pridėtas įrašas tiems vaikams, kuriems pridėti 10 taškų? (…) Kad natūraliai gabus ir
kad su plius dešimti tokį rezultatą turi?“, – klausė D. Ulbinaitė.
R. Popovienė sako, kad sprendimo ieškoma, dar diskutuojama.
