Disidentė, Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė, nesulaukusi tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio atsakymo į klausimus apie Deimantės Kedytės likimą, nusprendė kreiptis į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO). Jos teigimu, Lietuvos valdžia privalėjo pateikti aiškų atsakymą, ar mergaitė yra gyva, sveika ir saugi.
2018 metų sausio 13 dieną Seime vykusios Laisvės premijos įteikimo ceremonijos metu N. Sadūnaitė viešai kreipėsi į tuometinę Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.
Disidentė iškėlė klausimą, kuris jau ne vienus metus kėlė diskusijas visuomenėje – kas nutiko Deimantei Kedytei ir kodėl visuomenei nepateikiama išsamesnė informacija apie jos likimą?
N. Sadūnaitė ragino valstybės vadovus atsakyti, ar mergaitė yra gyva ir sveika. Ji taip pat prašė paaiškinti, kokios institucijos galėtų patvirtinti jos saugumą, nepažeisdamos asmens privatumo ir apsaugos reikalavimų.
Nesulaukusi atsakymo, disidentė pasirinko tarptautinį kelią
Kaip tuo metu skelbė portalas ekspertai.eu, N. Sadūnaitė, nesulaukusi atsakymo iš premjero S. Skvernelio, sausio 23 dieną pateikė skundą Jungtinių Tautų Organizacijai.
Kreipimesi buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos valdžios atsisakymo pateikti informaciją apie D. Kedytės likimą.
Disidentė siekė, kad būtų oficialiai paaiškinta, ar mergaitė gyva ir sveika. Jos kreipimesi taip pat buvo prašoma, jei mergaitė būtų mirusi, pateikti informaciją apie jos mirties aplinkybes ir palaidojimo vietą. Šie klausimai buvo keliami kaip reikalavimas institucijoms pateikti atsakymus, o ne kaip patvirtinimas, kad mergaitė mirė ar patyrė nusikaltimą.
Pranešta, kad Jungtinės Tautos skundą užregistravo
N. Sadūnaitei tuo metu atstovavo advokatas, profesorius Stanislovas Tomas, pristatytas kaip Lietuvos konservatorių partijos pirmininkas.
S. Tomas portalui ekspertai.eu teigė, kad Jungtinės Tautos patvirtino gavusios ir užregistravusios N. Sadūnaitės skundą.
Vis dėlto pats skundo užregistravimas nereiškia, kad tarptautinė institucija pripažino Lietuvos valdžios pažeidimus ar priėmė sprendimą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių.
Advokatas taip pat ragino šeimas, manančias, kad jų vaikai buvo nepagrįstai paimti valstybės institucijų, vienytis ir svarstyti galimybę teikti kolektyvinius skundus tarptautinėms institucijoms.
Deimantės Kedytės istorija ir neatsakyti klausimai
Deimantės Kedytės istorija daugelį metų buvo viena labiausiai visuomenę skaldžiusių temų Lietuvoje. Ji sukėlė diskusijas apie vaikų teisių apsaugą, teisėsaugos institucijų veiksmus, valstybės atsakomybę ir visuomenės teisę žinoti.
N. Sadūnaitės viešas kreipimasis tapo dar vienu šios istorijos epizodu. Disidentė siekė, kad atsakingi valstybės pareigūnai pateiktų oficialius atsakymus ir išsklaidytų visuomenėje kilusias abejones.
Kartu ši istorija kelia sudėtingą klausimą, kaip suderinti visuomenės interesą gauti informaciją su asmens, ypač vaiko, privatumo ir saugumo apsauga.
N. Sadūnaitės kreipimasis į Jungtines Tautas parodė, kad ji buvo pasiryžusi ieškoti atsakymų ne tik Lietuvos institucijose, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Tačiau vien iš pranešimo apie skundo užregistravimą negalima spręsti, koks buvo tolesnis jo nagrinėjimo rezultatas.
Straipsnis parengtas remiantis tuo metu portalo ekspertai.eu paskelbta informacija apie N. Sadūnaitės kreipimąsi. Aprašomi 2018 metų įvykiai.