Pastaraisiais metais atsigaunant rusų turistų kelionėms į Europą ir gausėjant hibridinių atakų skaičiui Vakaruose, Europos Komisija, kaip teigiama, svarsto drausti daugkartinių Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Šiemet pirmą kartą apie tai prabilta svarstant 19-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą rugsėjo mėnesį. Minimame pakete, kuris buvo priimtas spalio pabaigoje, buvo įvesta Rusijos diplomatų judėjimo visoje ES kontrolė. O ketvirtadienį leidinys „Politico“ pranešė, kad ES turėtų jau šią savaitę iš esmės nutraukti daugkartinio įvažiavimo į Šengeno erdvę vizų išdavimą. Esą tai dar vienas ES žingsnis nubausti Maskvą už jos agresiją prieš Ukrainą ir tai reikš, kad rusai gaus tik vienkartines vizas, su kai kuriomis išimtimis dėl humanitarinių priežasčių.
Oficialiai Europos Komisija nebuvo linkusi komentuoti šio pranešimo, bet ir neskubėjo neigti.
„Mes žinome apie pranešimus žiniasklaidoje, tačiau niekada nekomentuojame nutekintos informacijos“, – ketvirtadienį per vidurdienio spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Europos Komisijos atstovas Markusas Lammertas.
Gal pagaliau suvokta, kad grėsmės lygis auga.
Jis priminė, kad 2022 m. ES sustabdė susitarimą su Rusija dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir priėmė gaires, kurios neteikia prioriteto vizų išdavimui rusams ir skiria didesnį dėmesį saugumui ir sienų kontrolei. Kartu M. Lammertas pridūrė, kad „ieškome papildomų priemonių“.
„Sekite naujienas“, – apibendrino jis.
M. Lammertas taip pat pažymėjo, kad Komisija negali uždrausti išduoti vizų, nes tai šalių narių kompetencija, tačiau ji gali priimti palankesnes arba labiau ribojančias daugkartinių vizų išdavimo taisykles, kuriomis turi vadovautis visi Šengeno vizas išduodantys konsulatai.
2019 m. ES vizų Rusijos piliečiams buvo išduota 4 mln., o 2024 m. sumažėjo iki 541 tūkst. Vis dėlto lyginant 2023 m. ir 2024 m. šis rodiklis šiek tiek išaugo – nuo 517 tūkst. iki 541 tūkst. Lietuva, Lenkija, Čekija, Suomija, Latvija ir Estija griežtai riboja rusų prašymus išduoti vizas, o kitos šalys, įskaitant Vengriją, Prancūziją, Ispaniją ir Italiją, jas išduoda liberaliau. „EUobserver“ skaičiavimu, praėjusiais metais Italija savo dviejuose konsulatuose Rusijoje išdavė 152 254 Šengeno erdvės vizas – beveik 19 tūkst. daugiau nei 2023 m. Prancūzija 2024 m. išdavė 123 890 vizų (25 tūkst. daugiau), o Ispanija – 111 537 vizas (15 tūkst. daugiau).
Vakaruose prieglobstį radusi Rusijos opozicija ragina ES nesiimti vizų ribojimo rusams, nes tai esą pakenks paprastiems žmonėms ir pasitarnaus Kremliaus propagandai. Vizų išdavimo ribojimo nepalaiko ir Vengrija, ji net sukūrė specialią atvykimo palengvinimo sistemą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Pasak M. Lammerto, Komisija sunerimusi, kad Vengrija, remdamasi savo tvarkomis, vis dar išduoda vadinamąsias nacionalines kortas rusams.
Nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. Lietuva sustabdė Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams, išskyrus tam tikras humanitarines išimtis ir atvejus, kai vizos būtinos dėl tiesioginių šeimos ryšių su ES piliečiais ar kitų išimčių. Spalio mėnesį Vokietija faktiškai nustojo išduoti humanitarines vizas rusams ir baltarusiams.
Pasak europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus, jis dar 2022 m. siūlė riboti daugkartinių Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams, tačiau tuomet nesutarta.
„Gal pagaliau suvokta, kad grėsmės lygis auga“, – apie sugrįžimą prie šios idėjos LRT.lt teigė buvęs komisaras.
