Sekite mus Facebook'e!
Liepa – tai metas, kai sodas pasiekia pilnatvę. Vaismedžiai ir uogakrūmiai nokina derlių, daržovės sparčiai auga, gėlės skleidžia savo visą grožį, o sodininkui – tikras darbymetis. Ši vasaros vidurio atkarpa gali atrodyti kaip ramybės metas, tačiau iš tikrųjų tai – vienas iš svarbiausių laikotarpių, kai nuo kiekvieno veiksmo priklauso ne tik dabartinis, bet ir būsimasis derlius. Liepa – iššūkis, kurį reikia priimti su žiniomis, stebėjimu ir kasdieniu dėmesiu.
Drėgmės valdymas – svarbiausias sodo balansas
Liepos mėnesį orai dažnai būna neprognozuojami – nuo kaitros iki staigių liūčių. Tokios sąlygos sukuria drėgmės disbalansą: per sausrą augalai gali pradėti vysti, o po smarkių lietų – pūti šaknys, plisti grybelinės ligos. Laistymas turi būti reguliarus, bet išmanus. Ankstyvą rytą arba vėlai vakare – geriausias metas laistyti sodą, kad vanduo nespėtų išgaruoti. Reikia laistyti ne paviršių, bet giliai, kad vanduo pasiektų šaknis.
Mulčiavimas – puiki priemonė išlaikyti drėgmę, apsaugoti nuo perkaitimo ir piktžolių plitimo. Mulčiuoti galima šiaudais, žole, pjuvenomis ar net kompostu. Tačiau reikia žinoti, kad mulčias neturi liestis tiesiogiai su augalo kamienu – kitaip gali kilti puviniai.
Ravėjimas – nepailstanti kova už vietą po saule
Liepa – piktžolių metas. Jos auga greičiau nei kultūriniai augalai, ima iš dirvos maistines medžiagas ir trukdo normaliam augimui. Ravėti reikia reguliariai – ne tik estetikos dėlei, bet ir norint išsaugoti derlių. Ypač pavojingos žydinčios piktžolės, kurios greitai paskleidžia sėklas.
Ravėjimas ryte, kai žemė drėgna, padeda lengviau pašalinti piktžoles su šaknimis. Jei neturite laiko ravėti viso sodo, prioritetą teikite jauniems daigams, vaiskrūmių ir daržovių lysvėms – ten, kur konkurencija dėl maistinių medžiagų aštriausia.
Ligų ir kenkėjų stebėsena – kiekviena diena gali būti lemiama
Liepos mėnesį dažniausiai paūmėja grybinės ligos – rauplės, miltligė, puviniai. Dažna klaida – pastebėti ligą per vėlai. Todėl svarbu reguliariai apžiūrėti augalus: lapų spalvos pakitimai, dėmelės, pūvančios vietos ar lipnios apnašos rodo problemą. Ankstyva intervencija gali išgelbėti ne tik augalą, bet ir visą derlių.
Liaudiški būdai – tokie kaip česnako, pelynų ar sodos nuovirai – gali būti puiki natūrali alternatyva cheminiams purškalams. Tačiau jei infekcija įsisenėjo – be profesionalių priemonių neišsiversite.
Kenkėjai, tokie kaip amarai, tripsai ar kolorado vabalai, liepos mėnesį dažnai masiškai puola daržoves ir vaismedžius. Lipnūs skysčiai, suktas lapas, skylės – ženklas, kad kažkas jau įsikūrė jūsų sode. Rekomenduojama išnaikinti juos iškart – ne tik purškiant, bet ir renkant rankomis, nukerpant užkrėstus ūglius.
Genėjimas – tikslus darbas, formuojantis augalo ateitį
Liepos mėnesį tęsiasi vasarinis vaismedžių genėjimas. Tai ne tik estetinė priežiūra, bet ir būtina sveikatos procedūra. Pašalinus ligotus, pernelyg tankius ar neproduktyvius ūglius, pagerėja šviesos ir oro skvarba į vainiką, o tai mažina ligų riziką ir skatina vaisių nokimą.
Uogakrūmius taip pat būtina peržiūrėti: nudžiūvę ar senstantys stiebai turi būti pašalinti. Braškių krūmelius po derliaus galima atjauninti – nupjauti lapus, patręšti ir laistyti, kad kitais metais jie duotų gausų derlių.
Tręšimas – pagalba augalams sunkiu momentu
Liepa – svarbus metas papildomam tręšimui. Po derėjimo augalai netenka jėgų, todėl svarbu juos pamaitinti, kad sustiprėtų ir galėtų ruoštis rudeniui. Organinės trąšos – kompostas, fermentuotos žolės tirpalas, pelenai – puikiai tinka ir nedirgina augalų.
Pomidorai, agurkai, paprikos – itin imlūs trąšoms šiuo metu. Trūkstant kalcio, gali atsirasti žiedų puvinys, o per mažai fosforo – vaisiai prastai mezgasi. Todėl būtina stebėti kiekvieno augalo būklę ir reaguoti pagal individualius poreikius.
Derliaus nuėmimas – ne tik skynimas, bet ir prevencija
Liepos mėnesį pradedamas intensyvus derliaus rinkimas: uogos, ankstyvosios daržovės, pirmieji vaisiai. Svarbu skinti reguliariai, nelaukiant, kol vaisiai pernoksta ar pradeda pūti. Laiku nuskinti vaisiai ne tik kokybiškesni, bet ir apsaugo augalą nuo ligų plitimo.
Be to, palikti pernokę ar pažeisti vaisiai pritraukia muses, širšes ir kitus kenkėjus. Net ir vienas supuvęs pomidoras šiltnamyje gali tapti ligų židiniu. Todėl švara lysvėse – pirmasis žingsnis į sėkmę.
Emocinis iššūkis – neperdegti rūpinantis sodu
Sodo priežiūra liepos mėnesį ne tik fiziškai varginanti – ji reikalauja ir emocinės ištvermės. Karštis, uodai, vėlyvi vakarai prie laistytuvo ar ankstyvi rytai su žoliapjove gali kelti nuovargį, bet svarbu nepamiršti, kodėl visa tai daroma.
Sodas – tai gyvas organizmas, kuris duoda tiek, kiek į jį įdedame. O liepa – tai laikotarpis, kai įdedame daugiausia. Nežiūrint į sunkumus, tai ir pats dosniausias laikas, pilnas kvapų, skonio ir gyvenimo.
Liepos mėnuo sode – tai iššūkis, reikalaujantis išminties, atidumo ir meilės augalams. Tai laikas, kai kiekvienas veiksmas turi pasekmių: nuo laistymo iki genėjimo, nuo tręšimo iki derliaus skynimo. Tačiau kartu tai ir ypatingas metas, kai sodininko rankose – visas vasaros grožis ir rudens pažadas. Jei elgsitės su pagarba gamtai ir stebėsite jos ženklus, derlius bus ne tik gausus, bet ir pelnytas.
