Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Europos šalis didinti civilinės branduolinės energijos naudojimą, siekiant užtikrinti žemyno energetinę nepriklausomybę, teigdami, kad Artimųjų Rytų karas atskleidė Europos pažeidžiamumą.
Tai, kad Europa kelis dešimtmečius politiniais sprendimais save silpnino, yra faktas. Europa mažino išlaidas gynybai, apkarpė ir prispaudė savo ginklų pramonę, mažino aktyvių šarvuočių tarnyboje skaičių. Tačiau iki šiol savo klaidų Europa nepripažįsta ir net neskuba jų taisyti.
Tačiau kai kurie paklydimai yra skaudesni už kitus ir Europa yra pasiruošusi tai pripažinti.
„Europa sumažino branduolinės energijos dalį nuo maždaug trečdalio 1990 m. iki maždaug 15 procentų šiandien. Šis sprendimas buvo strateginė klaida“, – pagaliau pripažino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Iš visų būdų gaminti elektros energiją vietose, kur nėra ypatingai didelių, užtvenkimui tinkamų upių, branduolinė energetika yra pats protingiausias. Atominėse elektrinėse gaminama elektra gali būti labai pigi. Be to, atominės jėgainės yra visai mažos, palyginti su energijos kiekiu, kurį jos gali pagaminti. Jos praktiškai neteršia aplinkos, veikia tyliai ir tik su minimalia priežiūra. Jos nedarko kraštovaizdžio, nes yra tiesiog pramoniniai objektai pramoniniuose rajonuose. Atominė energetika kartu yra ir ypatingai saugi.
