Sekite mus Facebook'e!
Braškės (sodo braškės) yra beveik kiekvieno vasaros gyventojo mėgstama uoga. Ir tai lengva paaiškinti: jos yra aromatingos, puikaus skonio, gausiai dera ir lengvai auginamos.
Visi sodininkai nori, kad visos braškės būtų skanios, saldžios, didelės, tiesiogine prasme po vieną. Žinoma, uogų dydis labai priklauso nuo veislės. Yra veislių, kurių pirmosios uogos yra didelės, likusios – mažesnės, ir yra veislių, kurios uogas dera kaip iš fabriko – po vieną. Pirmosios, kaip taisyklė, yra senos veislės, skanios, saldžios, sunkiai transportuojamos, trumpai laikosi. Antrosios – kietesnės, tankesnės, modernūs veislių atstovai, jau labiau pramoniniai.
Be to, norint gauti gausų ir skanų braškių ir laukinių braškių derlių, nereikia jokių supermodernių trąšų, pigių produktų iš vaistinės ar sodinti „geriausių pasaulyje“ veislių. Trūksta paprastų ir aiškių taisyklių, kurios padėtų nuimti svajonių derlių.
Nors dažnai orų negailestingumas sodininkams sukelia problemų.
Ant braškių lysvių galite įrengti šiltnamio lankus ir juos uždengti agrofibru. Tada ant lysvių patenka žymiai mažiau lietaus vandens, sumažėja ligų, kenkėjų ir paukščių atakų rizika. Beje, agrofibro naudojimas padeda apsisaugoti ne tik nuo lietaus ir puvinio, bet ir nuo paukščių. Varnėnai yra ypač įžūlūs – jie ne tik suėda uogas visas, bet ir ciniškai jas apkandžioja bei išmeta.
Braškių lysves geriau uždengti agrofibru ankstyvą pavasarį. Tai skatina geresnį braškių augimą – jos nebijo lietaus ar karščio. Po tokia priedanga uogos gausiai noksta ir įgauna sodresnį skonį. Žinoma, agrofibras turėtų būti baltas, o ne juodas. Reikia pasirinkti minimalų tankį, pavyzdžiui, 17 arba 19.
Kad uogos sunoktų daugmaž tolygiai, būtų skanios, saldžios ir didelės tiek pirmoje, tiek antroje vaisiaus nokimo bangoje, vaisius galite netgi pamaitinti braškėmis.
Pirmasis trąšų komponentas yra kalio nitratas, 1 arbatinis šaukštelis. Antrasis trąšų komponentas yra magnio sulfatas, taip pat reikės arbatinio šaukštelio. Trečioji trąšų komponentas yra kalio sulfatas, šaukštas. Kalio reikia daug, jis reikalingas saldumui ir tolygiam cukrų kaupimuisi vaisiuose bei vienodam jų dydžiui. Taip pat reikia įdėti citrinos rūgšties, arbatinį šaukštelį. Dar vienas komponentas yra arbatinis šaukštelis geležies sulfato.
Aminorūgščių preparatai yra visų šių trąšų veikimo stipriklis. Iš visų aminorūgščių preparatų galima naudoti 10 glicino tablečių. Visa tai reikia tinkamai sujungti – sumaišyti.
O tada viskas labai paprasta: tiesiogine prasme po kiekvienu braškių krūmu reikia įpilti stiklinę trąšų. Tai labai ekonomiška. Tokias trąšas galima tręšti du kartus su savaitės pertrauka. Trąšas prireikus galima laikyti 2–3 savaites.
Braškių apatinių lapų pageltimas ir džiūvimas yra natūralus procesas. Tokių lapų gyvenimo trukmė trumpa, ir augalas jų atsikrato natūraliai. Tačiau renkant uogas reikia atkreipti dėmesį į raudonus braškių lapus . Tai labai nerimą keliantis simptomas. Daugelis sodininkų, net ir patyrusių, pataria tokioje situacijoje tręšti kalio monofosfatu, klaidingai manydami, kad raudoni lapai yra fosforo trūkumo požymis.
Iš tiesų, tai yra azoto bado požymis. Todėl būtina skubiai įterpti azoto. Pasibaigus uogų derliui, prasideda kitų metų derliaus dėjimas. O toks foninis azoto badas ateityje gali likti be derliaus. Braškes visai nesunku tręšti azotu. Galite naudoti bet kokį nitratą: kalcio, kalio, magnio. Dozavimas – šaukštas 10 litrų vandens. Mišrias trąšas galite paruošti imdami po arbatinį šaukštelį kiekvieno nitrato 12 litrų vandens ir užpildami litro indelį ant kiekvieno augalo. Taip pat galite naudoti šaukštą ar net pusantro karbamido 10 litrų vandens ir palaistyti krūmus. Tai reikia padaryti kuo greičiau, kai tik pastebimi mitybos trūkumo simptomai.
Be to, puikiai tinka visų rūšių kraikas, mėšlas ir skystas mėšlas. Braškės juos labai mėgsta. Agurkams galite naudoti indiškas trąšas, tai liaudiškas receptas su mėšlu, kefyru arba išrūgomis. Užpilkite kastuvą mėšlo dviem kibirais vandens ir palikite per naktį. Ryte į skystą mėšlą įpilkite porą litrų rūgščių išrūgų. Viską gerai išmaišykite, praskieskite santykiu 1:10 ir naudokite braškėms laistyti.
Net jei braškės neturi raudonų lapų, nuėmus derlių, vis tiek būtina jas tręšti. Braškėms azoto labai reikia po vaisiaus sužydėjimo, nes joms reikia atsigauti ir pasiruošti kitiems metams. Apskritai vasarą pasirodantys raudoni lapai yra azoto trūkumo signalas. Jei dabar duosite azoto, braškės kitais metais džiugins gausiu derliumi.
Norint gauti gausų didelių, švarių, skanių ir sveikų uogų derlių, svarbus kompleksinis požiūris. Be tręšimo reikiamomis trąšomis, būtina kovoti su kenkėjais, ypač šliužais, pilkojo pelėsio nešiotojais. Patogu naudoti trumpas lentas, po kuriomis šliužai mėgsta slėptis, ir surinkti jas druskos tirpale.
Paprastai paprastiems sodininkams nerūpi, kokio tipo puvinys paveikė braškes – pilkas, baltas ar juodas. Priežastis visada ta pati: per didelė drėgmė lysvėse dėl lietaus ar per didelio laistymo. Jei galite sumažinti laistymą iki būtino minimumo, tuomet su lietumi nesiderėsite.
Pilkasis puvinys yra dažna braškių augintojų problema. Jis pasireiškia kaip voratinklio pavidalo pelėsis su pilkais pūkais ant uogų. Patogenas gyvena dirvožemyje ir kasmet puola augalus.
Atsparumas puviniui priklauso nuo braškių veislės. Geriau rinktis atsparias ir produktyvias veisles, tinkamas konkrečiam regionui. Naudinga turėti kelias veisles ir silpniausias keisti kas 2–3 sezonus, nes braškės sensta ir jas reikia atnaujinti kas 3–5 metus.
Braškių apdorojimas nuo puvimo yra subtilus klausimas. Prieinamiausias būdas apsaugoti augalus nuo pilkojo pelėsio yra naudoti natūralius išteklius ir biologinius preparatus. Braškėms negalima naudoti agresyvių cheminių medžiagų, nes jų veikimo laikotarpis dažnai viršija uogų nokimo laiką, todėl jos netinka maistui. Kruopštus tokių preparatų instrukcijų tyrimas tai tik patvirtina.
Tradiciniai metodai, dažnai naudojami, ne visada yra veiksmingi ir gali neduoti norimo rezultato.
Optimalus sprendimas – biologiniai preparatai: „Trichodermin“, „MikoHelp“, „Gliokladin“, „Fitodoktor“, „FitoHelp“, „Bioprotekcija nuo ligų“, „Alirin“, „Gamair“, „Trichoderma veride“, „Planriz“, „Pseudobacterin“, „Rizoplan“. Priešgrybeliniai biologiniai preparatai, kurių pagrindą sudaro Trichoderma ir šieno lazdelės, veiksmingai kovoja su puviniu ir lapų dėmėtlige, skatina augimą ir didina derlių.
Braškes ir laukines braškes šiomis medžiagomis rekomenduojama apdoroti kas savaitę, neatsižvelgiant į puvinio buvimą. Toks metodas gali atrodyti neįprastas, tačiau tik taip galima pasiekti puikių rezultatų. Biologinių produktų privalumas yra tas, kad apdorojimą galima atlikti tiesiai vaisiaus augimo metu, o derlių nuimti kitą dieną. Ilgai lyjant, esant atšalimams ar, atvirkščiai, dideliam karščiui, apdorojimo dažnumą reikėtų padidinti iki 3–5 dienų, o naudojamų medžiagų koncentraciją sumažinti perpus.
Siekiant padidinti apsaugos efektyvumą, rekomenduojama kiekvieną kartą purškiant kaitalioti skirtingus tos pačios grupės preparatus.
Siekiant išvengti ligų ir kenkėjų problemų, galite naudoti biologinių produktų mišinius, kuriuose yra komponentų, skirtų kovai su ligomis ir kenkėjais. Kenkėjų kontrolės produktai: „Bitoksibacilinas“, „Lepidocidas“, „Gaupsinas“, „Verticilinas“, „Boverinas“, „Metarizinas“, „Aktarofitas“, „Fitovermas“. Trąšų ir klijų įterpimas, taip pat purškimas iš lapo apačios padidina apdorojimo efektyvumą. Braškių trąšos: „GrowHelp“, „Gyvosios trąšos“, skystasis biohumusas, „Humatas + kalis + boras“, „Aminostim“, „Aminosilas“, „Baikal EM“, „Siyanie – 1, 2, 3“.
Reguliariai naudojant biologinius preparatus ant lovų, galite pamatyti teigiamą rezultatą. Biologinius preparatus geriausia naudoti anksti ryte arba vakare, po saulėlydžio. Į tirpalą įpylus specialių klijų, rezultatas žymiai pagerės.
Kaip sumažinti derliaus nuostolius dėl įvairių puvinių
– Tinkamas surinkimas ir šalinimas. Niekada nemeskite pažeistų uogų ant žemės, žolės ar takų. Jas reikia surinkti į atskirą indą ir sunaikinti – sudeginti arba užkasti giliai žemėje, kad būtų išvengta infekcijos plitimo. Nenaudokite jų komposte.
– Žiedstiebių kėlimas. Svarbu, kad uogos negulėtų ant žemės. Tam galite naudoti specialias žiedstiebių atramas, kurios parduodamos sodo prekių parduotuvėse. Paprastas ir prieinamas variantas – iš krūmų šakų pagamintos timpos. Jas galite įsmeigti į žemę po žiedstiebiais, kad pakeltumėte uogas. Taip pat galite naudoti lentas ar kitus plokščius daiktus ir padėti juos po uogų kekėmis. Tai sukurs barjerą tarp uogų ir drėgno dirvožemio, kuriame gyvena ligų sukėlėjai.
– Mulčiavimas. Mulčias puikiai padeda kovojant su bet kokiu puviniu. Šiaudų mulčias ypač naudingas, nes jame veisiasi šieno lazdelės arba trichoderma, kurios slopina patogenų vystymąsi. Trichoderma yra naudingas grybelis, apsaugantis augalus ne tik nuo puvinio, bet ir nuo kitų ligų. Mulčiavimui taip pat galite naudoti žievę. Ji sukuria švarų ir sausą paviršių, ant kurio uogos gulės neliesdamos žemės. Miške galite rinkti spygliuočių medžių paklotes, kurios puikiai pasitarnaus kaip mulčias. Joje gyvena naudingi mikroorganizmai, kurie yra priešiški įvairiems puviniams ir neleidžia jiems plisti.
Daugelis žmonių svarsto, ar mulčias skatina šliužų dauginimąsi. Tačiau reguliarus biologinių preparatų, kurių pagrindą sudaro Trichoderma arba šieno lazdelės, naudojimas žymiai sumažina jų skaičių. Šliužams nepatinka šiais preparatais apdoroti augalai. Tuo pačiu metu, lysvėse, kuriose biologiniai preparatai nenaudojami, šliužų yra daug daugiau.
Svarbu nepamiršti laistymo, ypač sausu oru. Gyvų mikroorganizmų pagrindu sukurti biopreparatai veiksmingiausi drėgnoje dirvoje. Jei neįmanoma reguliariai laistyti, būtina mulčiuoti dirvą. O svarbiausia, kad biopreparatais apdorotos uogos yra visiškai saugios vartoti. Tai natūralūs, ekologiški ir ekologiški produktai, išgauti iš pačios gamtos.
Jei braškėms nutinka kažkas keisto: uogos išdžiūsta, neužsipildo, lapai keisti , reikia atlikti kompleksinį maitinimą ir gydymą.
Augalams reikia duoti kompleksinių vandenyje tirpių trąšų, jos yra saugios, jei naudojamos mažomis dozėmis. Tada uogas galima tiesiog nuplauti ir valgyti.
- 10 litrų vandens reikia paimti 20 gramų bet kokių vandenyje tirpių trąšų su suplėšytomis NPK dalimis;
- Taip pat reikės gintaro rūgšties, ji yra geras augalų stimuliatorius ir gerai maišosi su dauguma preparatų ir trąšų – 10 tablečių;
- „Cytovit“ yra mikroelementų trąšos, kurių tūris yra 10 litrų;
- „Fitoverm“ – 10 mililitrų nuo vabzdžių kenkėjų, šio preparato negalima maišyti su šarminėmis trąšomis, tokiomis kaip kalcio nitratas, natrio nitratas, pelenai.
- Sergant ligomis, reikia pridėti „Fitosporin“ – padidinti koncentraciją tris–penkis kartus.
Patartina viską pirmiausia sumaišyti nedideliame kiekyje vandens, tada padidinti tūrį iki 10 litrų. Neturėtų būti dribsnių ar nuosėdų, tokiu atveju galite laikyti, kad tirpalas paruoštas teisingai.
