Ukrainos dronai smogė Putino „asmeniniam“ turtui: Rusijoje įsibėgėja „bėgių karas“

Sekite mus Facebook'e!

Ukrainos bepiločiai orlaiviai pirmą kartą pataikė į vieną strategiškai svarbiausių Rusijos energetikos objektų – Kirišių naftos perdirbimo ir naftos chemijos gamyklą Leningrado srityje. Šis objektas laikomas antruoju pagal dydį Rusijoje, po Omsko ir yra itin reikšmingas tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu.

Pasak šaltinių, naktį užfiksuoti mažiausiai du smūgiai, po kurių kilo dideli gaisrai. 

Nors oficialūs nuostolių mastai dar vertinami, preliminariai manoma, kad pažeistos pirminio naftos valymo sistemos LO-AVT-6 ir LO-AVT-2. Be jų įrenginio darbas stipriai apsunkintas, o aukštos kokybės benzino gamyba gali būti sustabdyta.

„Brangiausias Putino aktyvas“

Kirišių gamykla priklauso bendrovei „Surgutneftegaz“. Ne kartą skelbta, jog ši per įvairias ofšorines grandines yra tiesiogiai siejama su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. 

Vakarų analitikai vadina šį objektą „brangiausiu Putino aktyvu“ – modernizuotas už šimtus milijonų dolerių, aprūpintas vakarietiška įranga, gaminantis ne tik degalus, bet ir žaliavas karinei pramonei: parako, sprogmenų ir kitų komponentų gamybai.

Dėl to gamykla buvo itin griežtai saugoma: aplink įrengtos priešlėktuvinės raketų sistemos, radarai, kulkosvaidžių postai. Iki šiol, priešingai nei daug kitų Rusijos perdirbimo įmonių, Kirišiai išliko nepažeisti.

Ekonominės pasekmės šiaurės vakarų Rusijai

Kirišių gamykla perdirba apie 21 mln. tonų naftos per metus – daugiau nei bet kuris kitas Europos Rusijos dalyje. Ji tiekia degalus ne tik civiliniams vartotojams, bet ir kariuomenei šiaurės vakarų regione.

Jeigu dėl smūgio gamyba bus bent iš dalies sustabdyta, pasekmes pajus:

Sankt Peterburgas (4–5 mln. gyventojų), kur gali kilti degalų deficitas ir kainų šuolis;

Rusijos kariuomenė, ypač pajėgos prie Baltijos, kurios planuoja galimas operacijas prieš Suomiją ir Estiją;

visa šalies ekonomika, nes vakarietišką įrangą pakeisti beveik neįmanoma dėl sankcijų.

Analitikai pažymi, kad Rusijoje benzino kainos jau dabar viršija JAV lygį ir artėja prie europinių. Degalų trūkumas bei augantys transporto kaštai silpnina visos ekonomikos konkurencingumą.

„Bėgių karas“: diversijos geležinkeliuose

Tą pačią naktį fiksuota ir keletas diversijų geležinkeliuose.

Orlovo srityje sprogimas sustabdė eismą magistralėje, jungiančioje Maskvą su Kursku ir Belgorodu – regionais, kur sutelkta daug kariuomenės.

Leningrado srityje per sprogimus nuo bėgių nulėkė du traukiniai: vienas su 15 degalų cisternų, kitas su lokomotyvu, kurio mašinistas žuvo.

Ekspertai šį reiškinį vadina „bėgių karu“ – nuoseklia strategija, kurios tikslas paralyžiuoti Rusijos karinių krovinių logistiką. 

Didžiausia grėsmė – galimos atakos prieš Transsibiro magistralę ar BAM, nes jų sutrikdymas faktiškai atkirstų Rusiją nuo prekybos su Kinija.

Smūgis ir karinei chemijos pramonei

Be naftos sektoriaus ir transporto infrastruktūros, taikiniu tapo ir kiti karinę reikšmę turintys objektai. 

Permės krašte užfiksuotas gaisras „Megafrax“ gamykloje, kur gaminamas karbamidas, metanolis ir amoniakas – pagrindinės sprogmenų sudedamosios dalys.

Tokie smūgiai, pasak analitikų, sukuria „sinerginį efektą“ – kai vienu metu prarandami degalai, logistika ir ginklų pramonės pajėgumai.

Makroekonominis poveikis: spaudimas Rusijos branduolinei pramonei

Sisteminis Ukrainos bepiločių smūgių poveikis Rusijos ekonomikai tampa vis akivaizdesnis.

Mažėja naftos produktų eksportas, kartu ir valiutų įplaukos į biudžetą.

Priverstinė naftos gavybos mažinimo perspektyva grasina ilgalaikiu sektoriaus nuosmukiu.

Infliacija ir palūkanų normos kyla, o transporto išlaidos sparčiai didėja.

Iki šiol Rusija galėjo išlaikyti degalų kainas gerokai mažesnes nei Europoje, taip bent iš dalies palaikydama ekonominį konkurencingumą. Tačiau, praradus šį pranašumą, „atsilikusi ekonomika“ rizikuoja visiškai prarasti pelningumą.

Politinė dimensija: „smūgis į kišenę“

Vakarų apžvalgininkai pabrėžia, jog ataka prieš Kirišių gamyklą turi ir politinį atspalvį. 

Kadangi ji laikoma vienu svarbiausių asmeninių Putino finansinių šaltinių, smūgis traktuojamas kaip „tiesioginis pataikymas į prezidento kišenę“.

Rusijos opozicija ir emigracijoje esantys ekspertai neabejoja, kad šis smūgis bus įskaitytas kaip viena skaudžiausių asmeninių praradimų Putinui per visą karą.

Perspektyvos

Analitikai prognozuoja, kad Kirišių įmonė gali tapti nuolatiniu bepiločių taikiniu, kaip anksčiau nutiko su Riazanės NPG. Ją pavyko galutinai išvesti iš rikiuotės tik po kelių smūgių.

Jeigu Ukrainai pavyks pakartoti tokį scenarijų ir Kirišiuose, šiaurės vakarų Rusija susidurs su ilgalaikėmis tiekimo problemomis, o visai ekonomikai teks atlaikyti dar vieną itin skaudų smūgį.