Kintant oro sąlygoms keliuose atsiranda naujų grėsmių. Lengvųjų automobilių vairuotojams ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į vilkikus. Jie sukelia kelyje didelį pavojų, kuris gali baigtis tragedija.
Jūs darėte eksperimentų apie tai, kaip lengvųjų automobilių vairuotojai jaučiasi patekę į vadinamąjį „vandens rūką“, sklindantį iš sunkiasvorių automobilių. Papasakokite apie šias patirtis.
M. Paulauskas: Vakar mačiau įrašą iš eksperimento, kurį darėme autodrome šalia Kuršėnų. Kaip tik mūsų Šiaulių mokymo centro darbuotojai dalyvavo.
Žinodami, kad kažkurią sekundę turi pliaukštelėti vanduo ant priekinio stiklo, žinodami, kad kamera stovi, vis tiek net intuityviai kai kurie riebiai nusikeikė.
Tu iš karto tiesiog pradedi nebematyti kelio, o kai ta situacija yra nelaukiama – tai išvis dar sunkiau.
Lenkiant sunkvežimį esant šlapiai kelio dangai jauti, kad pateksi į tą nematomą zoną. Ką reikėtų daryti?
M. Paulauskas: Pradėti nuo to, kad reikia įvertinti situaciją ir kas bus toliau. Vienas dalykas yra, kai važiuoji autostradoj, kitas – kai lenki dvipusio eismo kely.
Jei kalbame apie autostradą, būna tokių atvejų, kai atrodo, kad viskas tvarkoje, bet susiformavusi bala tau lenkiant vilkiką šliūkšteli vandens ant priekinio stiklo. Lenkiant vilkiką reikia būti tam pasiruošus.
Įsivertinti, įsijungti valytuvus. Valytuvai turi veikti nei per greitai, nei per lėtai. Laikyti vairą dviem rankom ir žinoti, kad tokia situacija gali atsitikti.
Lenkiant dvipusio eismo kelyje situacija yra dar sudėtingesnė, nes nežinai, kas bus priekyje. Visų pirma neskubėkime – čia, Lietuvoje, atstumai nėra dideli. Trys, penkios minutės turbūt nieko nelemia.
Ar sunkvežimio vairuotojas, matydamas, kad sukels daug purslų, gali kažkaip perspėti?
M. Paulauskas: Dabar į galvą neateina, kad galėtų pradėti rodyti signalus. Vilkikai, palyginus, juda negreitai. Perspėti kažko negali, bet, pasikartosiu – laikykitės atstumo, neskubėkite, įvertinkite situaciją.
Reakcijos tu negali suplanuoti, bet pačia situaciją suplanuoti, numatyti gali.
Jūs daug dėmesio skiriate eismo saugumui ir vairuotojų mokymams. Ar mokymo metodai keičiasi?
M. Paulauskas: Tikrai keičiasi, mūsų vairuotojai turi praeiti reguliarius mokymus. Vairuotojai, kurie važiuoja į Skandinaviją, turi prieš kiekvieną žiemą papildomus mokymus.
Ir nesvarbu, ar vairuotojas dirba penkioliką metų, ar du. Dabar jau turime labai mažai vairuotojų, kurie sako „aš viską moku, aš jau dvidešimt metų važiuoju“.
Turime pajuokavimą, kad tai parodo tik koks ilgas tavo vairavimo stažas, bet technologijos vis tiek eina į priekį.