Sekite mus Facebook'e!
Vairuotojų elgesys po eismo įvykių, kai jie pasišalina iš įvykio vietos, kelia susirūpinimą. Policijos duomenimis, tokie atvejai Lietuvoje fiksuojami nuolat, o psichologai aiškina, kad už tokį sprendimą gali būti atsakingi baimė, šokas ir net primitivūs išgyvenimo instinktai.
Paskutinis įvykis, kuris sukrėtė visuomenę, įvyko Vilniuje, Ukmergės gatvėje, kur automobilis mirtinai sužalojo 77 metų moterį, tačiau jo vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai surado tiek automobilį, tiek 39 metų vairuotoją su 1,18 promilės girtumu tik po pusvalandžio, Fabijoniškėse.
Tūkstančiai pasišalinimų per metus: 2024 m. – 2454 atvejai
Vilniaus apskrities policija praneša, kad 2024 m. jau užfiksuota 2454 eismo įvykiai, kai vairuotojai pasišalino iš įvykio vietos. Iš šių atvejų, 19 vairuotojų buvo neblaivūs, o 66 įvykiai baigėsi sužalojimais. Tokia tendencija, pasak policijos atstovo Donato Mankausko, yra nuolatinė ir nepastebėta didelių pokyčių, išskyrus rugsėjį, kai į Vilnių atvyksta nauji vairuotojai.
Kodėl vairuotojai palieka įvykio vietą?
Daugiausia tokie pažeidimai kyla dėl smulkių eismo įvykių, kai vairuotojai nesusitvarko su savo transportu, pavyzdžiui, nubraukia kitą automobilį prekybos centre ar kieme, tačiau tiesiog nuvažiuoja. Tuo tarpu psichologai teigia, kad šokas ir stresas gali sukelti spontanišką pabėgimą, ypač jei vairuotojas patiria emocijų užplūdį ar baimę.
Psichologas Edvardas Šidlauskas teigia, kad sprendimas pabėgti iš įvykio vietos dažnai nėra racionalus – tai instinktyvi reakcija, sukeliama baimės ir panikos. Alkoholis šiuo atveju tik sustiprina emocijas ir slopina žmogaus gebėjimą priimti racionalius sprendimus. Po pabėgimo, žmogus dažnai jaučia kaltės jausmą, tačiau bėgimas tik sustiprina padarinius ir grėsmę atsakomybei.
Kokios bausmės gresia už pasišalinimą?
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai nėra sunkiai sužalotų žmonių ar didelės žalos, gali būti skiriama bauda nuo 600 iki 1100 eurų ir pažymėjimo atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Tačiau jeigu eismo įvykis baigiasi žūties ar sunkiais sužalojimais, kaltininkui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį – nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo.
Net jeigu vairuotojas vėliau prisipažįsta ir susisiekia su policija, tai vis tiek laikoma pasišalinimu, ir lengvinančios aplinkybės taikomos nebebus.
Tuo tarpu, jei vairuotojas pabėgo ir buvo neblaivus, policijai dažnai tampa sudėtinga įrodyti girtumą, nes po 30 min. arba kelių dienų jau nebėra įmanoma tiksliai nustatyti alkoholio kiekio kraujyje.
Psichologas priduria, kad bėgimas iš įvykio vietos nėra planuotas veiksmas, o spontaniška reakcija į šoką ar baimę. Alkoholis šiuo atveju dažnai tik pablogina situaciją ir skatina primitivius instinktus.
Svarbiausia prevencija – aiškus signalas pažeidėjams
Svarbu, kad teisingumo sistema veiktų be atidėliojimų, o žmonės žinotų, jog nesvarbu, kiek laiko praeis, policija juos suras. Toks tikrumas gali būti geriausia prevencija, kad ateityje vairuotojai ne tik nenuskriaustų kitų, bet ir nepabėgtų nuo atsakomybės.
Sveiki, aš esu Mykolas Janonis – kuriu turinį, kuriame telpa tiek rimtesnės temos, tiek lengvesnės pramogos. Man patinka rašyti naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat dalintis maisto receptais ir horoskopais.
Visa tai publikuoju tinklalapyje juokingi.lt, kur siekiu, kad kiekvienas lankytojas rastų kažką artimo sau – ar tai būtų naudinga informacija, ar įkvepiantis receptas, ar šiek tiek žvaigždžių išminties.
