Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vilniuje – tūkstantinė minia skanduoja „Gėda, Nausėda!“

Sekite mus Facebook'e!



Patiko straipsnis? Pasidalink!

Sekmadienį Lietuva virto viena didele banga.
Nuo Vilniaus iki Klaipėdos, nuo mažų miestelių iki užsienio lietuvių bendruomenių – visur skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Šįkart – ne koncerte, o gatvėse, aikštėse ir kiemuose, kur susirinkę menininkai, studentai ir kultūros žmonės reikalavo vieno:
Kultūros ministerija negali likti „Nemuno aušros“ rankose.

„Lietus pilietiškumo netirpdo“

Nors pliaupė rudeniškas lietus, protestuotojų neišgąsdino net šlapdriba.
Vilniuje, prieš 13 valandą, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Gedimino prospektu pajudėjo studentų eisena – su plakatais, instrumentais ir dainomis.

Lietus pilietiškumo netirpdo!“ – skambiai nuo scenos sušuko viena renginio organizatorių.

Ji kalbėjo įkvepiančiai – jausmingai, kaip žmogus, kovojantis už tai, kas brangu:

„Šiandien žygiuojame per Vilniaus širdį tam, kad mūsų balsas būtų išgirstas visoje Lietuvoje. Kad kultūros ir visos šalies kvėpavimas nebūtų užgniaužtas. Ir mes kalbėsime tol, kol jie neturės kitos išeities, kaip mus išgirsti. Lietuvos kultūra negali būti atiduota į „Nemuno aušros“ rankas!“


Skanduotės ir emocijos – nuo Gedimino prospekto iki VU kiemo

Prieš 14 valandą minia pasiekė Katedros aikštę, kur skambėjo šūkiai „Gėda, Nausėda!“.
Ten buvo perskaitytas ir protesto manifestas – aiški žinutė valdžiai: „Kultūra be „Nemuno aušros“!“

Iš čia studentų kolona patraukė link Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo.
Ten susirinko tiek žmonių, kad aikštė vos talpino visus. Ant didžiojo ekrano – tiesioginė Čiurlionio „Jūros“ transliacija, papildyta vaizdais iš protestų visoje Lietuvoje.

Vienu metu „Jūrą“ grojo Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Gintaras Rinkevičius, ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras, vadovaujamas Ričardo Šumilos.
Atviros buvo ir koncertų salės, kur klausytojai galėjo gyvai išgirsti tą patį kūrinį – tą pačią bangą, skambančią visoje Lietuvoje.


Streiko šūkis: „Tai gali būti paskutinis kartas“

Šis sekmadienis – įspėjamųjų streikų kulminacija.
Kultūros bendruomenė sako, kad tai ne pyktis, o skausmas ir paskutinė viltis.

Taip pat skaitykite:  Seimo nariai pasitaškė pinigais: neužtenka ir dvigubai didesnių algų?

Jų pagrindinis šūkis – „Tai gali būti paskutinis kartas“.

„Paskutinis kartas, kai mes turime streikuoti dėl pagarbos, dėl teisės kurti, dėl kultūros, kuri priklauso visiems, o ne partijoms“, – sakė viena akcijos dalyvių.


Adomavičius pasitraukė, bet protestai nesibaigia

Priminsime – buvęs kultūros ministras Ignotas Adomavičius penktadienį paskelbė traukiąsis iš pareigų.
Jo sprendimą paskatino premjerės Ingos Ruginienės spaudimas po to, kai ministras per interviu neatsakė, kam priklauso Krymas.
Tą pačią dieną prezidentas pasirašė jo atsistatydinimo prašymą.

Tačiau net ir be ministro – streiko banga neslūgsta.
Kultūros žmonės teigia, kad kova – ne prieš žmogų, o prieš sistemą, kuriai menas tėra formalumas.


Sekmadienį prie protesto prisijungė dešimtys miestų ir miestelių, o palaikymo žinutės atskriejo ir iš lietuvių užsienyje.
Socialiniuose tinkluose dalijamasi vaizdais, kur žmonės klausosi „Jūros“, laiko rankose plakatus ir rašo:
„Kultūra – mūsų tapatybė. Mūsų jūra.“

Šis sekmadienis priminė, kad kultūra Lietuvoje vis dar turi balsą.
Ir tas balsas – skamba garsiai, su Čiurlionio banga, kurios jokia valdžia nebegali sustabdyti.

90

Ar šis straipsnis Jums patiko?

Spustelėkite žvaigždutę, kad įvertintumėte!

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Balsų skaičius: 0

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *