Žemaitaitis siūlo mažinti gynybos finansavimą ir pirmiau tvarkyti kelius – ar pritariate?

Sekite mus Facebook'e!

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad Lietuva šiuo metu turėtų atsisakyti idėjos steigti nacionalinę diviziją ir koncentruotis į tai, kas įmanoma įgyvendinti čia ir dabar – tinkamą pasirengimą Vokietijos brigados dislokacijai. Politikas pabrėžia, kad šalyje vis dar trūksta infrastruktūros, todėl kalbos apie naują karinį vienetą, anot jo, skamba pernelyg anksti.

„Jau gal nustokime sapnuoti apie savo diviziją. Šiandien pirma susitvarkykime su brigada. Mes neturime tinkamos infrastruktūros, neturime sąlygų vokiečiams, bet jau kalbame apie diviziją“, – laidoje „ELTA savaitė“ sakė R. Žemaitaitis.

Jo teigimu, valstybės lėšos dabar turėtų būti nukreiptos ne į naujų karinių struktūrų steigimą, o į kelių, ryšių, gyvenamosios ir logistikos infrastruktūros stiprinimą, kad Lietuva galėtų realiai priimti sąjungininkų pajėgas.

„Žvirblis rankoje svarbiau už briedį lankoje“

R. Žemaitaitis sako, kad Lietuva turi veikti pragmatiškai ir susitelkti ties tuo, kas šiuo metu svarbiausia – jau egzistuojančiais įsipareigojimais NATO partneriams. „Ar geriau žvirblis rankoje, ar briedis lankoje? Mano galva – žvirblis rankoje. Apie diviziją reikia galvoti, ruoštis, bet dabar – prioritetas brigadai“, – aiškino jis.

Pasak politiko, be išvystytos infrastruktūros, visos kalbos apie vokiečių pajėgų buvimą Lietuvoje praranda prasmę. „Jeigu karininkai neturės kaip atvykti į tarnybą, keliai nebus sutvarkyti, susisiekimas nesuveiks – kam tada tie vokiečiai? Jie juk nevažiuos iš Pilaitės į poligoną kasdien kaip į darbą“, – ironizavo „Nemuno aušros“ lyderis.

Siūlo mažinti gynybos biudžetą

Žemaitaitis taip pat abejoja dabartiniu gynybos finansavimo tempu. Jis mano, kad ateinančių metų valstybės biudžete krašto apsaugai neturėtų būti skiriama daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal dabartinius planus, ši suma siektų 5,38 proc., arba apie 4,79 mlrd. eurų.

„Manau, kad bus pateikta papildomų pasiūlymų. Gynybos finansavimas turi būti ne didesnis nei 5 proc. nuo BVP. Priešingu atveju, 2027–2028 metais turėsime problemų su skolos grąžinimu“, – sakė politikas.

Dalis biudžeto – keliams ir mobilumui

Anot jo, gynybos išlaidos neturėtų apsiriboti karine technika ir ginkluote – dalis šių lėšų privalo būti skirta šalies mobilumo gerinimui. „Iš tų 5 procentų bent 0,2–0,3 proc. reikėtų skirti keliams, tiltams, susisiekimui. Tai irgi gynyba – tik platesne prasme“, – teigė R. Žemaitaitis.

Jo nuomone, tokios investicijos ne tik padėtų kariuomenei judėti greičiau, bet ir pagerintų visos šalies infrastruktūrą, naudą jaustų ir civiliai.

Diskusijos dėl gynybos biudžeto aštrėja

Šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje surengtas neoficialus susitikimas su žurnalistais bei visuomenininkais sukėlė naują bangą diskusijų – esą gynybai numatyta mažiau lėšų, nei deklaruojama viešai. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad dėl šios situacijos laukia rimtas pokalbis su ministre Dovile Šakaliene, kuri savo ruožtu teigė apie susitikimą nežinojusi, tačiau jo nesmerkia.

Pasak ministrės, susitikimo metu buvo aptarta, kaip efektyviau panaudoti turimas lėšas ir kokie yra realūs kariuomenės poreikiai. Ji pabrėžė, kad kartu su kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru laikosi pozicijos dėl didesnio finansavimo gynybai.

Kritika kariuomenės vadui ir politinės įtampos fonas

Tuo tarpu generolas R. Vaikšnoras šią savaitę atsidūrė viešosios kritikos centre po to, kai LRT eteryje užsiminė, jog dalis gynybos biudžeto gali būti nukreipta ne tik kariniams tikslams, bet ir kelių ar savivaldybių infrastruktūros atnaujinimui. Tokie žodžiai sulaukė aštrios valdančiųjų reakcijos – tarp kritikavusių buvo ir pati premjerė.

R. Žemaitaitis, vertindamas situaciją, pareiškė, kad kariuomenės vadas, esant tokioms aplinkybėms, turėtų svarstyti pasitraukimą iš pareigų.