Galvos skausmo priežastys vasarą: kaip tai susiję su kraujagyslėmis

Sekite mus Facebook'e!

Vasarą galvos skausmas tampa dažnu palydovu net ir sveikiausiems žmonėms. Vieni jį priskiria nuovargiui, kiti – užgulimui ar dehidratacijai. Tačiau pagrindinė priežastis slypi kraujagyslių sistemos reakcijoje į karštį. Straipsnyje išsiaiškinkime, kodėl būtent galvą skauda vasarą, kaip pažeidžiamos kraujagyslės ir ką daryti, kad išvengtume nemalonių pojūčių.

Kas yra galvos skausmas medicininiu požiūriu

Moksliškai tai vadinama cefalgija – vienu iš dažniausių simptomų, pažįstamu beveik kiekvienam suaugusiajam. Galvos skausmas pasireiškia kaukolėje: kaktoje, pakaušyje, smilkiniuose. Jei diskomfortas lokalizuotas žemiau – pavyzdžiui, kakle ar veide – kalbame apie kitokio pobūdžio skausmą.

Yra dviejų tipų galvos skausmai:

• Pirminė – nepriklausoma liga (pavyzdžiui, migrena ar įtampos skausmas);
• Antrinis – kitų ligų (uždegimo, infekcijos, traumos ir net dantų problemų) simptomas.

Kodėl vasarą dažniau skauda galvą?

1. Karštis ir kraujagyslių išsiplėtimas

Kai lauko temperatūra aukšta, kūnas įsijungia termoreguliacijos režimą. Kad neperkaistų, kraujagyslės išsiplečia, padidindamos kraujotaką į odą. Tai padeda vėsintis, tačiau turi ir šalutinį poveikį:

• kraujas tirštėja dėl skysčių netekimo;
• sulėtėja kraujotaka;
• suprastėja smegenų aprūpinimas deguonimi.

Rezultatas – galvos skausmas, silpnumas ir letargija .

2. Dehidratacija

Vasarą mes gausiau prakaituojame, prarasdami ne tik drėgmę, bet ir elektrolitus. Net ir lengva dehidratacija sutrikdo kraujotaką, ypač į smegenis, o tai vėl sukelia skausmą. Tokiais atvejais galvą skauda blankiai, bet nuolat, o skausmas gali sustiprėti pasilenkus, judant ar karštyje.

3. Perkaitimas ir šilumos smūgis

Per ilgai būnant saulėje, gali atsirasti perkaitimas, o tai ypač pavojinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Kraujas nukreipiamas į odą, kad atvėsintų kūną, o vidaus organai ir smegenys laikinai „badauja“ deguonies.

Pirmieji perkaitimo simptomai:

• galvos skausmas;
• galvos svaigimas;
• pykinimas;
• akių tamsėjimas.

Sunkiais atvejais galimas alpimas ir traukuliai.

Slėgio kritimas ir magnetinės audros: papildoma apkrova kraujagyslėms

Vasarą dažnai svyruoja atmosferos slėgis ir kyla magnetinės audros . Tai taip pat išbandymas kraujagyslėms. Jos kartais susiaurėja, kartais išsiplečia, ypač jautriems orams žmonėms. Tokie staigūs pokyčiai yra tarsi sūpynės, kuriomis „važiuoja“ kraujagyslės, sukeldamos galvos skausmą.

Taip pat vasarą paūmėja vegetacinė-kraujagyslinė distonija (VVD) – būklė, kai autonominė nervų sistema veikia nestabiliai. Dėl to žmogus gali dažnai jausti galvos skausmą, ypač karštyje arba pasikeitus orams.

Kaip padėti kraujagyslėms ir išvengti galvos skausmo karštyje

1. Gerkite pakankamai vandens. Karštu oru organizmas per dieną praranda iki 2–3 litrų skysčių.
2. Venkite saulės. Būkite pavėsyje, ypač nuo 11:00 iki 16:00 val.
3. Rengkitės pagal orą. Dėvėkite lengvus, laisvus drabužius ir kepurę.
4. Apriboti fizinį aktyvumą, ypač dienos metu.
5. Stebėkite savo mitybą. Valgykite lengvą maistą, kuriame gausu kalio ir magnio (bananus, riešutus, špinatus).

Jei galvos skausmas jau prasidėjo:

• perkelti į vėsią vietą;
• uždėkite ant kaktos drėgną, šaltą rankšluostį;
• Gerkite vandenį su citrina arba saldžią arbatą.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei skauda galvą:

• pasireiškia reguliariai ;
• laikui bėgant didėja ;
• nepalengvina skausmą malšinantys vaistai;
• kartu su vėmimu, kalbos ar regėjimo sutrikimais –

Negalite atidėti vizito pas gydytoją. Tai gali būti rimtesnių problemų, kurioms reikia diagnozės ir gydymo, požymis.