Sekite mus Facebook'e!
Labai dažnai skundžiamės dėl trokštamo braškių derliaus trūkumo, net nesusimąstydami, kad savo rankomis atimame sau jūrą didelių ir saldžių uogų. Deja, tai dažna situacija. Be to, sodininkai aistringai įrodo, kad viską daro teisingai, nes derlius duoda vaisių! Ir niekas nenori bent pabandyti elgtis kitaip, pažvelgti į rezultatą, palyginti ir juo grožėtis…

Nemanykite, kad ruošiuosi skaityti pamokslą. Priešingai, aš toks pat! Laikysiuosi įsitikinimo, kad žinau geriau nei bet kas kitas. Bet kartais man vis tiek pavyksta pasukti teisingu keliu.
Pavyzdžiui, taip nutiko su braškėmis. Ir aš atradau 3 klaidas, kurios reguliariai mažindavo mano derlių.
1 klaida: organinis tręšimas vasaros pabaigoje ir rudenį
Bet čia, žinoma, yra daug išimčių ir išlygų.
Anksčiau buvau skaičiusi, kad braškės iki žiemos turėtų užauginti gerą žaliąją masę. Ko tam reikia? Žinoma, azoto. O kur daug azoto? Organinėse medžiagose! Ir rugpjūtį aš nuolat maitinau savo krūmus viskuo, kas pasitaikydavo po ranka. Jie užaugino didžiulius varnalėšus, ir aš buvau laiminga. Tačiau pavasarį kai kurie krūmai nuolat šalo.
Kodėl taip yra?
Visa esmė ta, kad azoto gausa iš tiesų skatina augalus aktyviai skleisti lapus. Tačiau tuo pačiu metu tai neleidžia jiems tinkamai pasiruošti žiemai. Po sniegu lapai tampa minkšti ir sultingi, o nuo pirmųjų, daugiau ar mažiau stiprių šalnų žūsta.
Šaknys taip pat nėra pasiruošusios šalčiui. Kodėl? Jos turi daug maistinių medžiagų, gamtoje augalai jų turi pavasarį, o pavasarį joms reikia greitai vystytis. Iš tiesų, sutrinka visi natūralūs procesai. Ir kas dėl to kaltas? Rūpestingas šeimininkas!
Kaip elgtis su organinėmis medžiagomis? Pirma, jų galima įterpti, bet daugiausia iki rugpjūčio vidurio, kad augalai spėtų viską įsisavinti ir tada pereiti į ramybės periodą.
Antra, idealus variantas yra naudoti organines medžiagas, kai jau prasideda ramybės periodas ir pirmosios šalnos laiko dirvą. Šiuo atveju organinės medžiagos veikia kaip mulčias, tačiau svarbu neskubėti jas naudoti, kitaip vėlyvą rudenį galite išprovokuoti naujų lapų augimą. Be to, iki pavasario jos supus, o braškės gaus daug naudingų medžiagų lengvai prieinama forma. Po žiemojimo jos atsibus – ir štai patiekiamas maistas!
2 klaida: palikti nereikalingus ūsus
Braškės, kaip ir bet kuris gyvas organizmas, nuolat stengiasi daugintis. Tačiau uogos nėra pats efektyviausias būdas joms daugintis. O ūsai – visai kas kita! Todėl jas jos išleidžia su pavydėtinu atkaklumu ir nuoseklumu.

Kai kurie sodininkai dėl viso to mojuoja rankomis, sakydami: „Vėliau nupjausiu.“ Kitas variantas – palikti daug ūselių, kad vėliau galėtų pasirinkti stipriausias rozetes sodiniams atnaujinti ar išplėsti.
Dėl pirmojo atvejo. Ūgliai iš braškės atima daug energijos! Netgi sakyčiau, beveik visą, nes augalai didžiąją dalį maistinių medžiagų nukreipia į dauginimąsi. O dabar pagalvokite, kokios nenaudingos šios išlaidos, nes galiausiai vis tiek nupjausime ūglius ir juos išmesime. Taigi tai reikėtų padaryti kuo anksčiau.
Kalbant apie geriausių rozečių pasirinkimą. Norint jas gauti, nereikėtų leisti krūmams išauginti ūglių. Geriausios visada yra pirmos eilės rozetės. Taigi jas paliekame. Iš principo jos iš karto parodo, kurios bus stipresnės. Visa kita yra negailestingai genima, o tai, beje, likusius būsimus krūmus padarys daug sveikesnius ir stipresnius. Juk jos gaus galingą maistinių medžiagų srautą, kurį gaus tik jos.
3 klaida: genėjimas yra sudėtingas ir subtilus dalykas
Turbūt joks kitas su braškių auginimu susijęs įvykis nesukelia tiek daug ginčų, kiek rudeninis genėjimas. Kai kurie sodininkai teigia, kad be jo neįmanoma apsieiti. Kiti primygtinai reikalauja, kad lapų niekada nereikėtų liesti. O kur tiesa? Įdomiausia, kad ir pirmieji, ir antrieji augina braškes… Apskritai jas visiškai sugadinti nėra taip paprasta, todėl augalai atlaikys ir genėjimą, ir jo nebuvimą. Klausimas, koks bus derlius…
Teko aplankyti abi stovyklas, o tada sugalvojau sau idealų veiksmų planą. Žinoma, idealų man. Jei manote kitaip, rašykite komentaruose, pasidalinsime patirtimi.
Taigi, manau, kad rudeninis genėjimas yra blogis! Bet tuo pačiu metu aš visada geniu braškes. Žinoma, kalbu apie įprastas veisles, o ne apie remontantines.

Kaip taip?
Tai labai paprasta. Aš krūmus geniu iškart po derėjimo pabaigos. Paprastai tai būna rugpjūčio pradžia. Pašalinu ūselius, jei tokių yra, ir lapus. Visada atsargiai pašalinu visas augalų liekanas. Kartu su jomis iš lysvės pasišalina ir ant jų tykoję kenkėjai bei patogenai. Žinoma, po genėjimo žemėje ir ant kelmų lieka daug. Čia į pagalbą ateina specialūs preparatai, kuriuos galite naudoti gana saugiai – vaisių nebus, tad tai nėra baisu. Be to, visada yra produktų, kurių pagrindą sudaro ta pati šieno bacila, absoliučiai nekenksminga mums ir aplinkai.
Einam toliau. Apkarpėme, apdorojome, pamaitinome ir… Su džiaugsmu stebime, kaip auga nauji lapai. Labai svarbu, kad jie būtų stiprūs ir sveiki. Be to, trumpu dienos šviesos periodu augalai suburia vaisinius pumpurus būsimam derliui. Tad jų daugiau liesti nereikia. Tik jei pradeda lipti penkios ūseliai, juos reguliariai šalinti. Apie priežastis rašiau aukščiau.
Kodėl rudenį reikalingi lapai? Fotosintezė nebuvo atšaukta! Augalams reikia energijos tiems patiems vaisiaus pumpurams, kad paruoštų šaknų sistemą žiemai. Iš kur jos gauti, jei nėra lapų?
Be to, atėjus šaltam orui, vešli žalia kepurė taps patikima šaknų sistemos apsauga.
Būtina pašalinti tik akivaizdžiai ligotus, pažeistus lapus, iš kurių nieko gero negalima tikėtis. Jų nenuplėšiame, o labai atsargiai iškerpame, kad nepakenktume likusiam krūmui.
