Sekite mus Facebook'e!
Spalio 13-ąją garsi renginių vedėja, atlikėja Laima Tamulytė-Stončė, praeityje buvusi žinoma kaip Mama Rock’n’Roll mini savo 46-ąjį gimtadienį. Moteris nestokoja geros nuotaikos, o užlipusi ant scenos publiką apdovanoja džiugiomis emocijomis ir teigiama energija. Kartu su vyru Gediminu moteris augina šiemet penkerių sulauksiančią dukrelę Emiliją ir džiaugiasi galimybe būti mama.
Portalui Žmonės.lt žinoma moteris pasakoja, kad šie metai – geriausi jos gyvenime. Visgi pabrėžia – kiekvienus savo gyvenimo metus ji laiko geriausiais, nes jie – unikalūs.
„Šiandien su vyru prie kavos puodelio taip plepėjome, svarstėme, ko gimtadienio proga paklausite. Jis man ir sako: „Sakyk, kad gimtadienis bus išskirtinis. Juk dar nėra buvę 46-ojo.“ O su tais planais – gali planuoti, o Dievulis juokiasi.
Šiemet jokių grandiozinių planų neturiu, tiesiog išlėkėme į Turkiją.
Tokie mūsų planai – jei matome, kad gerai jaučiamės ir kad neturime kažkokių grandiozinių darbų – sėdame į automobilį ir lekiame“, – dar prieš gimtadienį kalbėdama su portalu Žmonės.lt šyptelėjo Laima.
Renginiuose nuolat besisukanti moteris atvirauja, kad gerus 10 metų turėjo tradiciją gimtadienius minėti užsienyje, o planus tam kurpdavo iš anksto.
„Gal kokių 10 metų būdavo taip, kad Lietuvoje per savo gimtadienį nebūdavau, stengdavausi išvažiuoti. Planas chuliganas būdavo ten kur šilta, kur gerai ir kur lietus nelyja.
Dabar supratome, kad su Lietuva nebėra aišku, kaip ir kas bus, nes čia visad lyja ir šaltukas žnaibo. Dabar neprisiruošiame prie gimtadienio, žiūrime, kaip gausis. Yra buvę ir gimtadienių, kuomet stoviu prie mikrofono ir džiaugiuosi, kad galiu daryti tai, ką mėgstu. Nėra taip, kad labai sureikšminčiau tą dieną. Tikra tiesa ir tai, kad mes tikri kelionių fanatai“, – teigia pašnekovė.
Kelionės ir „automobilis-transformeris“
Stončių šeima prieš kurį laiką nusipirkę autobusiuką jį pritaikė ilgoms kelionėms – savo rankomis įsirengė vietą, kur galėtų miegoti, gamintis maistą ir patogiai keliauti.
Savo „išradimą“ ji vadina „automobiliu-transformeriu“, kadangi jį gebėjo pritaikyti pačioms įvairiausioms paskirtims.
„Taip ir prabėgo mūsų vasara. Turėdavome vos kelias laisvas dienas, tai ir vykdavome prie ežerų Lietuvoje. Prisikabindavome valtį, keliaudavome į miškus grybauti, uogauti. Prie Baltijos jūros šiemet buvome tik vieną dieną, ir buvo baisiai šalta. Bet džiaugiamės, kad turime Lietuvos ežerus, į kuriuos buvo galima įlįsti bent viena koja.
Visos aplink esančios šalys – Norvegija, Vokietija, Lenkija ir kitos mūsų yra jau aplankytos ne vieną kartą. Važinėjame tokiais kvadratais. Labai tikiuosi, kad pavyks išpildyti svajonę – aplankyti Juodkalniją. Kažkada, kai buvome jauni, buvome aplankę ir Portugaliją. Tiesa, su nuomota mašina – galbūt kada nors pavyks tai padaryti ir su savo autobusiuku. Aišku, Italija, Prancūzija, Šveicarija dar nematyta… Tik duok pinigų ir laiko“, – šneka renginių vedėja.
Moteris neslepia, kad su šeima turi itin numylėtą vietą Lietuvoje, į kurią dažnai grįžta.
„Lietuvoje turime vieną labai mėgstamą ežerą, tik neišduosiu vietos, kad ten visi nepradėtų važinėti, – juokiasi Laima. – Ten tikrai ramu, smagu, graži, švari pakrantė. Ežere yra žuvies, aplink miške – grybų. Puikiai sutvarkyta ežero infrastruktūra, viskas švaru. Keletui dienų, pavyzdžiui, savaitgalį, mes išvykstame ir tai mums – pačios geriausios atostogos.
Iki to ežero gaunasi apie šimtą kilometrų, ten vykstame jau keletą metų. Tai mūsų tokia širdies vieta. Dėl to ir neišduodu gerų vietų – dažnai kai jas išduodi, viskas ir pagenda.“
Iš Joniškio kilusi Laima Tamulytė-Stončė neslepia, kad į gimtąjį miestą norėtų turėti galimybę grįžti daug dažniau.
„Kartais grįžtant iš darbų, kartais ir neplanuotai. Reikėtų dažniau pas tėvelius atvažiuoti, ir pagalbos jiems vis daugiau reikia, mama sirguliuoja… Bet tikrai džiaugiuosi, kad turiu nemažai darbų, vadinasi, kad kažką gerai darau. Bet dabar dažniau pas mus atvyksta mūsų tėvai – su amžiumi juk pigiau autobusai kainuoja, – šypteli ji. – Bet norėtųsi dažniau su jais pasimatyti gyvai. Tiesa, labai džiaugiuosi vaizdo skambučiais, galimybe ne tik kalbėti telefonu, bet tuo pat metu ir matyti žmogų.“
„Pabėga“ tik trise
Nuolat darbuose besisukanti Laima tikina, kad buvimas dėmesio centre tikrai išvargina, todėl poilsį laiko būtinybe. Juolab jos darbas turi gan neapibrėžtas valandas – vėlai grįžus vakare dažnai tenka vos po kelių valandų miego kilti ir ruoštis naujai dienai.
„Kelionių, pabėgimo mums be proto reikia, nes visada būname tarp žmonių. Keliamės anksti ryte, kraunamės aparatūrą, keliaujame į darbo vietą. Ir jeigu tai būna kelios dienos iš eilės, miegi apie tris valandas. Būni išvargęs, su amžiumi toks gyvenimo būdas pradeda mesti saugiklius. Todėl turi pabūti, sustoti.
Mūsų mažoji dažnai sako: „kada jūs galų gale nustosite dirbti?“ Tikrai reikia pabūti kartu. Anksčiau vis bėgdavau nuo „viskas įskaičiuota“ viešbučių, kur vien gulėjimas ant gulto, o dabar man jo taip norisi… Kai nereikia daryti valgyti, kada nuo ryto iki vakaro gali būti su vaiku, kai didžiausia dienos problema yra sprendimas kur šiandien eisime – prie jūros ar baseino. Kartais tokios atostogos labai įkrauna, į gyvenimą tada grįžti kaip baterija. Labai dažnai būna, kad dar būdami kelionėje pradedame kalbėti, kur vyksime kitą kartą“, – dalijasi ji.
Laima atvira – gimus dukrelei itin pasikeitė poros kelionių įpročiai. Dabar tenka rinktis kitus variantus, artimesnes kryptis, taip derinantis prie mažylės.
„Pradėjome rinktis kitokius viešbučius, keitėsi ir kelionių pobūdis. Anksčiau galėdavome per dieną nuvažiuoti tūkstančius kilometrų, dabar su dukrele turime daryti sustojimus. Ir kelionėse varijuojame – vieną dieną skiriame sau, miesto pažinimui, kitą – susitelkiame į dukrelę. Svarbiausias mums yra laikas kartu“, – dalijasi ji.
„O Emilijai žodis „atostogos“ yra šventas dalykas. Jei mama ir tėtis eina dirbti, vadinasi tik todėl, kad galėtume kur nors išvažiuoti ir pabūti kartu. Tikrai taip ir yra“, – juokiasi moteris.
Mokosi anglų kalbos
Nors daug kas tikina, kad kelionės su vaiku gali būti tikras iššūkis, Laima prieštarauja ir teigia, kad jai su mažyle itin pasisekė.
„Šitas vaikas keliauja nuo 8 mėnesių. Kai skrendant ją maitini, ji būna labai rami. Būna, kad kiti žmonės nemaloniai jaučiasi, kai vaikas rėkia, kai yra neramus. Mes to niekada nepatyrėme. Emilija nuo mažų dienų išmoko, kaip keliauti. Ji pamatė, kaip reikia elgtis, ką veikti keliaujant, kaip pati užsisegti diržą, kaip net praeiti apsaugą oro uoste.
Ji jau žino sistemą. Dabar ji jau mokosi anglų kalbos, nes jai labai svarbu pačiai nueiti ir kažko paprašyti. Manau, kad kelionės plečia akiratį ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Jos tikrai duoda labai daug naudos. Jei tik leidžia galimybės, svarbu su vaiku leisti laiką keliaujant. Nebūtina skristi į Tailandą pabūti su vaiku, galima smagiai pasibūti ir Lietuvoje, prie kokio ežero, būti bendrume, kartu tiesiog būti. Mums tai – pasaka“, – sako pašnekovė.
Nors mergaitei dar tik sueis penkeri, ji jau puikiai geba susirasti draugų, kurių kalbos pati net nemoka.
„Visada stebiuosi, kaip vaikai tarpusavyje gali susikalbėti net nekalbėdami ta pačia kalba. Turkijoje, viešbutyje Emilija tokių draugų sugeba susirasti… Susitinka, visada kartu žaidžia, kartu eina maudytis net žino vieni kitų vardus. Matyt, kad taip jiems yra drąsiau. Matyt, iš to ir yra noras mokytis, sužinoti naujus dalykus. Bendravimas yra tiesiog gėris.“
Laimos šeimoje per mėnesį – trys gimtadieniai. Spalį gimtadienį mini ne tik ji, bet ir jos mama, taip pat ir dukrelė Emilija.
Šiemet Laimai švenčiant 46-ąjį, jos dukrelė švęs 5-ąjį gimtadienį. Abiejų gimimo dienas skiria vos kelios savaitės. Visgi Laima tikina, kad gimtadienius jos visada švenčia atskirai ir nedaro bendros didelės šventės.
„Gimtadienių tikrai nenorėčiau apjungti, to nelinkėčiau ir vaikui. Emilijos būna pats svarbiausias. Kol ji dar maža, mes labai stengiamės, kad būtų tie teminiai vakarėliai tokie, kokius ji sugalvoja tais metais. Visi kartu mes ruošiame vaišes, puikiai kartu leidžiame laiką“, – dalijasi pašnekovė.
Ryškėjantis charakteris
Laima teigia dažnai sulaukianti klausimo, į ką jos dukra labiausiai panaši. Moteris neslepia, kad mergaitės charakteris – visiškas jos ir vyro savybių plakinys.
„Emilija yra visiškai vietoje nenustygstantis žmogelis. Nežinau, iš kur pas ją tiek energijos. Aišku, ir aš jos turiu daug. Ji, kaip ir aš, gali nemiegoti velniai žino kiek laiko. O šnekumas ir humoro jausmas turbūt yra tėčio savybės. Svarbiausia, kad ji labai atidi, labai paslaugi, užjaučianti.
Jei išgirsta, kad kažkas verkia iš vaikų, iškart puola klausinėti – ar jam viskas gerai? Gal jis pargriuvo, gal jam skauda? Tikiuosi, kad šitos savo savybės ji nepraras.“
Į pokalbį įsitraukus ir pačiai Emilijai, Laima nusišypso: „Matote, tikrai smalsi mergaitė. Ir tokia lengva ekstremalė – nori skristi, nori plaukti, nori šokti. Kartais net baisu. Žiūriu, kad gyvenime jos kalneliai vis didėja, turbūt man reikės bandyti atsikratyti kalnelių baimės ir mokytis suktis ant karuselių. Gyvename tikrai smagiai – nuo ryto iki vakaro turime veiklos ir vis galvojame, kaip ką suspėti. Neužtenka tų 24 valandų paroje.“
Susitapatinimas su vaiko gyvenimu – daugelio tėvų kasdienybė. Stončių šeima irgi taip susidėliojo savo kasdienybę, kad, regis, net pamiršo, ką reiškia suaugusiųjų veiklos.
„Anksčiau viskas buvo daug paprasčiau. Dabar dukra eina į darželį kasdien reikia keltis, turime išsirinkę ir daugybę būrelių. Kartais suprantame, kad per lėkimą, per darbus pamiršome, kada matėme normalų filmą, ne filmuką, iš dalies kartais pamirštame save. Labiau deriniesi prie vaiko, prie jo norų ir pomėgių. Visgi nelaikau savęs supermamyte.
Dabar labiau esame susipažinę su vaikiška filmų pramone. Nors neseniai gavome „Labubu“ ir net nežinojome, kas čia tokio, – juokiasi ji. – Sakėme, kad gal teks kažkam dovanoti, bet kaži ar kam jo išvis reikia.“
Nors konfliktų ir Laimos namuose pasitaiko, ji atvirauja – kartu su vyru jiems „pabėgimų“ nereikia. Verčiau jie keliauja ir gamtą tyrinėja trise.
„Verčiau mes bėgame kur nors trise. Emilija jau ketverius metus lanko baseiną, tad plaukia turbūt daug geriau už mane. Mums labai patogu ir nardyti, ir plaukioti, visi vandens parkai patinka mums visiems. Bet pabėgti nuo vaiko ir ją palikti… Mums ir taip skauda, kai reikia išvažiuoti į darbus ir nuo jos atsiskirti. Kol kas labai mėgaujamės laiku kartu, o kai ji jau paaugs, gal atsibosime, tada ir galvosime apie tą laiką kartu.“
L.Tamulytė-Stončė save vadina šeimynišku ir praktišku žmogumi – tuo, kuris apie ateitį stengiasi pagalvoti iš anksto. Juk niekad nežinai, koks gali išaušti rytojus.
„Labai norėčiau, kad ir ateityje mūsų šeima turėtų savo tradicijas. At tai būtų sekmadienio pietūs, ar paprasčiausias išvažiavimas į miestą, pasivažinėjimas dviračiais, ar švenčių ritualai. Jau dabar galvojame, kaip puošimės Kalėdoms. Šitus dalykus stengiamės planuotis iš anksto. Kai padarai darbus iš anksto, lengviau būna atėjus darbų maratonui.“
O ko sau gimtadienio proga linki Laima?
„Sau linkėčiau paprasto dalyko: neatidėlioti savo svajonių. Mes per dažnai pradėjome vartoti žodį: „vėliau“. Niekad nesusimąstome, kad tas vėliau mums nepriklauso, niekada nežinome, ar jis ateis. Geriausias laikas yra dabar. Reikia gyventi, daryti čia ir dabar. Geresnio laiko tikrai nebus.“
Sveiki, aš esu Mykolas Janonis – kuriu turinį, kuriame telpa tiek rimtesnės temos, tiek lengvesnės pramogos. Man patinka rašyti naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat dalintis maisto receptais ir horoskopais.
Visa tai publikuoju tinklalapyje juokingi.lt, kur siekiu, kad kiekvienas lankytojas rastų kažką artimo sau – ar tai būtų naudinga informacija, ar įkvepiantis receptas, ar šiek tiek žvaigždžių išminties.
