Artėjant žiemai daugelis lietuvių susiduria su ta pačia problema – vos tik šaligatvius padengia ledas, net ir iš pažiūros patogūs žieminiai batai tampa slidūs. Tačiau yra keletas paprastų būdų, kaip pagerinti avalynės sukibimą su slidžiu paviršiumi. Kai kuriuos jų galima išbandyti dar prieš pirmąsias šalnas, o vienas sprendimas gali gerokai sumažinti riziką paslysti.
Pirmosios šalnos dažnai užklumpa netikėtai. Ryte išėjus iš namų gali atrodyti, kad šaligatvis tik drėgnas, tačiau iš tikrųjų jį jau gali dengti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis.
Būtent tokios sąlygos yra vienos pavojingiausių pėstiesiems.
Ypač didelė rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems, kurie kasdien daug vaikšto pėsčiomis.
Nors dažniausiai manoma, kad užtenka įsigyti žieminius batus, ne visa žiemai skirta avalynė vienodai gerai sukimba su ledu.
Todėl prieš prasidedant šaltajam sezonui verta atlikti keletą paprastų patikrinimų.
Pirmiausia apverskite batus – viena detalė išduos labai daug
Prieš imantis bet kokių priemonių, pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėti batų padus.
Jeigu jie beveik lygūs, stipriai nusidėvėję arba sukietėję, tikimybė paslysti gali būti gerokai didesnė.
Svarbu atkreipti dėmesį į protektorių – griovelius ir iškilimus, kurie padeda padui sąveikauti su paviršiumi.
Gilus, aiškiai išreikštas protektorius paprastai naudingas vaikštant per sniegą ir pažliugusią dangą.
Tačiau ant lygaus ledo vien protektoriaus gali nepakakti. Didelę reikšmę turi ir gumos mišinio savybės, ypač tai, kaip padas išlieka lankstus esant žemai temperatūrai.
Jeigu batai jau ne vieną žiemą buvo intensyviai avimi, verta pagalvoti, ar jų padas vis dar tinkamas slidžioms sąlygoms.
Paprasčiausias sprendimas – specialūs neslystantys antbačiai
Vienas veiksmingiausių ir praktiškiausių būdų pagerinti sukibimą su apledėjusiu paviršiumi – naudoti specialius neslystančius antbačius.
Tai ant batų užmaunami priedai su metaliniais dygliukais, grandinėlėmis arba kitais sukibimą gerinančiais elementais.
Jie ypač naudingi vaikštant per ledą ar suplūktą sniegą.
Tokie priedai dažniausiai yra nedideli, todėl juos galima nešiotis rankinėje ar kuprinėje ir užsidėti tik tada, kai jų prireikia.
Vis dėlto svarbu pasirinkti tinkamą dydį ir įsitikinti, kad antbačiai tvirtai laikosi.
Svarbu: metaliniai dygliukai gali būti slidūs ant lygių vidaus grindų, plytelių ar akmens dangos. Todėl įėjus į parduotuvę, įstaigą ar namus tokius antbačius paprastai reikia nusiimti.
Batų meistrai gali pasiūlyti dar vieną sprendimą
Jeigu turite mėgstamus žieminius batus, tačiau jų padai yra pernelyg slidūs, nebūtina iš karto pirkti naujos poros.
Avalynės taisyklose gali būti siūloma papildomai pritvirtinti sukibimą gerinančius guminius padukus arba pakeisti nusidėvėjusius pado elementus.
Toks sprendimas ypač aktualus miesto avalynei, kurios padai gana lygūs.
Papildomi guminiai paviršiai gali pagerinti sukibimą su tam tikromis dangomis, tačiau svarbu suprasti, kad ne kiekviena guma tinkama ledui.
Todėl meistro verta konkrečiai paklausti, ar siūloma medžiaga skirta žiemos sąlygoms.
Internete plinta gudrybė su švitriniu popieriumi – ar ji tikrai veikia?
Socialiniuose tinkluose galima rasti patarimų prieš žiemą batų padus patrinti švitriniu popieriumi.
Teigiama, kad ši procedūra padeda pašiaušti paviršių ir sumažinti slydimą.
Tačiau toks metodas turi rimtų trūkumų.
Švitrinis popierius gali pažeisti pado medžiagą, sumažinti jo ilgaamžiškumą ir net pabloginti sukibimą, jeigu sugadinamas originalus protektorius.
Be to, nėra pagrindo tikėtis, kad pašiauštas padas patikimai apsaugos nuo slydimo ant ledo.
Todėl geriau nerizikuoti brangia avalyne ir rinktis specialiai tam sukurtas priemones.
O kaip dėl plaukų lako, klijų ir druskos?
Dar viena populiari internetinė gudrybė – purkšti batų padus plaukų laku.
Kai kur siūloma ant pado tepti klijus ir barstyti smėlį ar druską.
Nors tokie būdai gali atrodyti patrauklūs dėl mažos kainos, jų veiksmingumas ant ledo nėra patikimai įrodytas.
Plaukų lakas greitai nusitrina, o druska tirpsta ir gali neigiamai paveikti avalynės medžiagas.
Klijų ir smėlio mišinys taip pat gali atsilupti arba netolygiai pakeisti pado paviršių.
Ypač pavojinga pasikliauti tokiais metodais kaip pagrindine apsauga nuo kritimo.
Jeigu laukia tikras plikledis, geriau rinktis patikrintus neslystančius priedus, o ne namuose gamintus eksperimentus.
Tinkamas batų dydis taip pat labai svarbus
Ne visi žino, kad slydimo riziką gali padidinti ir netinkamai pasirinkta avalynė.
Jeigu batai pernelyg dideli, pėda juose juda, todėl sunkiau išlaikyti stabilumą.
Jeigu avalynė per ankšta, gali būti ribojami natūralūs pėdos judesiai ir pablogėti komfortas.
Žieminiai batai turėtų tvirtai laikyti kulną, tačiau nespausti pirštų.
Taip pat naudinga atkreipti dėmesį į aulo aukštį ir čiurnos prilaikymą.
Ypač slidžiomis dienomis aukštakulniai ar nestabilūs batai nėra geriausias pasirinkimas.
Kaip vaikščioti, kad sumažėtų tikimybė nukristi?
Net ir geri žieminiai batai negarantuoja, kad ant ledo niekada nepaslysite.
Todėl labai svarbu ir tai, kaip judate.
Specialistai rekomenduoja ant slidžios dangos žengti trumpesniais žingsniais, neskubėti ir stengtis išlaikyti svorio centrą virš pėdų.
Naudinga šiek tiek sulenkti kelius ir statyti pėdą kuo plokščiau.
Tokį judėjimo būdą kartais vadina „pingvino eisena“.
Jis gali atrodyti neįprastai, tačiau padeda sumažinti staigius svorio perkėlimus, kurie dažnai tampa slydimo priežastimi.
Taip pat reikėtų vengti vaikščioti rankas laikant kišenėse.
Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, jeigu koja netikėtai slysteli.
Ypač pavojingos vietos, kurias daugelis pamiršta
Žiemą slysti galima ne tik ant akivaizdžiai apledėjusio šaligatvio.
Kartais pavojingiausios vietos atrodo visiškai nepavojingos.
Pavyzdžiui, plonas ledo sluoksnis gali susidaryti ant laiptų, tiltelių, požeminių perėjų prieigų ar šešėlyje esančių takų.
Ypač atsargiai reikėtų vaikščioti prie parduotuvių įėjimų, kur sniegas ir vanduo nuolat mindomi.
Automobilių stovėjimo aikštelėse taip pat gali susidaryti sunkiai pastebimas ledas.
Jeigu įmanoma, verta rinktis nuvalytus ir smėliu ar kitomis priemonėmis pabarstytus takus.
Vyresnio amžiaus žmonėms verta pasiruošti iš anksto
Vyresniame amžiuje kritimai gali turėti ypač rimtų pasekmių.
Net ir nedidelis paslydimas kartais baigiasi riešo, klubo ar kitais sužalojimais.
Todėl vyresniems žmonėms svarbu ne tik pasirinkti tinkamą avalynę, bet ir iš anksto pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis.
Praversti gali patikimi neslystantys antbačiai, tinkama vaikščiojimo lazdelė su žiemai skirtu antgaliu ir pagalba apsiperkant itin slidžiomis dienomis.
Jeigu lauke susidarė stiprus plikledis, o kelionė nėra būtina, kartais saugiausias sprendimas – ją atidėti.
Ką verta padaryti dar prieš pirmąsias šalnas?
Pasiruošimas žiemai neturi būti sudėtingas ar brangus.
Pakanka kelių apgalvotų veiksmų:
- Patikrinkite, ar žieminių batų padai nėra nusidėvėję.
- Įvertinkite, ar batai tinkamai laikosi ant kojų.
- Pasirūpinkite neslystančiais antbačiais, jeigu dažnai vaikštote per ledą.
- Jeigu reikia, pasikonsultuokite su avalynės meistru dėl pado atnaujinimo.
- Pasitikrinkite, kur jūsų kasdieniniame maršrute dažniausiai susidaro plikledis.
- Neeksperimentuokite su nepatikrintomis priemonėmis, kurios gali sugadinti batus.
Viena klaida gali kainuoti labai brangiai
Artėjant žiemai daugelis gyventojų daugiausia dėmesio skiria šiltoms striukėms, pirštinėms ir kepurėms.
Tačiau būtent batai dažnai tampa viena svarbiausių saugaus judėjimo žiemą dalių.
Net ir labai šilta avalynė nebus pakankamai saugi, jeigu jos padas prastai sukimba su slidžia danga.
Svarbiausias patarimas – nelaukite pirmojo paslydimo. Patikrinkite batus dar prieš prasidedant šalnoms ir, jeigu reikia, pasirūpinkite specialiomis sukibimą gerinančiomis priemonėmis.
Nors nė vienas metodas negali visiškai panaikinti kritimo rizikos, tinkama avalynė, neslystantys priedai ir atsargesnis vaikščiojimas gali padėti gerokai saugiau pasitikti žiemą.