Ar pastebėjote, kad šalia visada yra bent vienas žmogus, kurį nesunkiai galima pavadinti laiminguoju? Tačiau keisčiausia, kad jis gyvena toje pačioje šalyje, susiduria su tomis pačiomis problemomis, taip pat turi silpnybių ir baimių.
Tai kodėl vienam pasiseka, o kitam ne? Ir visa tai susiję su įpročiais, kurie trukdo Visatai mums padėti: reikiamų žmonių siuntimas, laimingas atsitiktinumas, įspėjimas laiku.
Žinoma, kiekvienas turi savo istoriją. Tačiau svarbu suprasti, kad visas kliūtis „geltonų plytų kelyje“ sukuriame patys. Ir kiekvienas turi galimybę tai išvalyti. Tereikia pasitikrinti, ar turite bent vieną iš šių įpročių, kurie geriausiu atveju tampa kliūtimi gerai savijautai, o blogiausiu – nusiunčia jūsų gyvenimą į kanalizaciją.
Įprotis prognozuoti
Tai ne apie protingą požiūrį ir gebėjimą planuoti savo gyvenimą. Noriu pakalbėti apie bjaurų įprotį daryti skubotas išvadas, sugalvoti savo versijas, kaip įvykiai vystysis. Deja, jie retai būna vaivorykštės spalvos.
Tokią akimirką tampame kurči ir akli net ryškiausioms Visatos užuominoms ir iš visų jėgų veržiamės ta kryptimi, kur mūsų laukia tik nusivylimas.
Kad ir kaip ši frazė pakliūtų į ausis: mintys yra materialios!
O kitų argumentų neturiu. Visata reaguoja tik veidrodiniame vaizde.
Jei bijai, tikėkis neigiamo rezultato, netikėk – gauk, pasirašyk!
Neskubėkite daryti išvadų, įsiklausykite į savo intuicijos balsą, būkite atidūs Visatos raginimams, pasitikėkite ja. Patikėk, ji visada mūsų pusėje. Kartais nuo signalinių vėliavėlių ašaroja akys. Jūs tiesiog turite norėti juos pamatyti.
Įprotis skųstis
Žmonės, kurie visada turi priežastį skųstis, yra labiau bauginantys nei tiesiog nemandagūs ir niekšiški žmonės. Jų negatyvumas įsiurbia juos kaip pelkė: lėtai, neišvengiamai, siaubingai.
Žinoma, daugelis dabar galvoja: tai ne mano istorija! Ir čia aš turiu jus nuvilti. O ką daryti: „apsinuoginta, šalta, nenoriu keltis…“, „ko čia per mėšlas už 200 rublių espreso?“, „vėl kamštis, žinoma, kelio pusė nevalyta…“
Tačiau nepasitenkinimas yra tas pats skundas! Dabar pagalvokite apie šiandieną, kiek iš šių skundų išsiuntėte į Visatą, net nekreipdami į juos dėmesio?
Yra puiki technika, kuri visada stebina: pabandykite į stiklinę įmesti po vieną monetą už kiekvieną nusiskundimą / nepasitenkinimą. Nustebsite, kiek jų bus dienos pabaigoje!
Nesvarbu, kokią skundo formą „pasirenkame“. Dėl to mes visada tampame destruktyvios neigiamos energijos šaltiniu. Mes kenčiame patys ir kenkiame aplinkiniams. Tačiau tarp jų yra keletas mums brangiausių žmonių! Nepamirškite to kitą kartą, kai norėsite nusivilti. Išmokite suvokti net pačius nemaloniausius dalykus jei ne su dėkingumu, tai bent su humoru.
Pateiksiu vieną pavyzdį: turiu vaikystės draugą, turintį nuostabų humoro jausmą. Kartą, labai seniai, girdėjau jį sakant: „Kokia laimė! „Galiausiai karštas vanduo vėl buvo išjungtas.
O tada, kaip sakoma, be komentarų
Įprotis teisintis ir kaltinti
Apskritai šie du įpročiai yra vienas ir tas pats. Jau vien todėl, kad jie visada vaikšto poromis. Bandydami teisintis už blogą poelgį, piktus žodžius, neteisingą sprendimą, ieškome kaltininko.
Bet ar mes negalime kontroliuoti savo emocijų, išmatuoti septynis kartus ir laiku sustoti? Perkeldami kaltę kam nors kitam, pripažįstame savo infantilumą ir nenorą prisiimti atsakomybę. Tačiau sėkmė, pinigai, meilė: viskas, ko mes siekiame gyvenime, yra didžiulė atsakomybė! Taigi kodėl Visata mums visa tai siųstų, jei nesame pasiruošę? Manau, kad jūs pats tai puikiai suprantate.
Mano nuomone, daug naudingiau nekaltinti ir neieškoti pasiteisinimų, o būti dėkingam už patirtį, daryti išvadas ir nekartoti klaidų.
O jei perskaitę straipsnį pagavote save galvojant, kad ir jūs turite vieną iš išvardintų įpročių, neskubėkite gėdytis ir nusiminti. Juk dabar pažįstate savo gerovės priešą, vadinasi, jį nugalėti bus daug lengviau.
Tegul visi atsikrato įpročių, kurie vagia laimę ir sėkmę!
