Televizijos laidų vedėjas, virtuvės šefas Gian Luca Demarco su žmona Egle Zdanavičiūte-Demarco šiame skubančiame pasaulyje puoselėja ilgus metus besitęsiančias tradicijas, besiremiančias į ramybę, susikaupimą ir gilesnes vertybes. Todėl nieko keisto, kad ir Velykos poros namuose – ne tik apie gražiausius margučius.
Artėjant Velykoms E. Zdanavičiūtė-Demarco su portalu tv3.lt dalijosi savo šeimos Velykų tradicijomis. Ši šventė, šypteli Eglė, jos namuose labai laukiama, tad jai visuomet nuoširdžiai ruošiasi visa šeima. Tiesa, šiemet didelio galvosūkio dėl šventimo nebus – šeima Velykas sutiks Italijoje.
„Lucos šeima mane išgelbėjo nuo galvosūkio, ką ir kaip švęsti, – dar prieš Velykas juokėsi Eglė. – Žinome tik tiek, kad važiuosime į Italiją. O kaip ten viskas bus – neaišku. Kol kas planuojame svečiuotis pas Lucos mamą, bet ar ten bus ir visa šventė, sunku pasakyti. Kartais būna, kad švenčiame pas jo krikšto mamą, kartais – pas krikšto tėčio gimines… Pamatysime. Tiesą sakant, aš pati nelabai rūpiniuosi šiais klausimais.“
Eglės ir Gian Lucos šeima į Italiją švęsti Velykų vyksta jau antrus metus iš eilės. „Mes neturime aiškaus susitarimo, kaip ir kur švęsime šventes. Taip ir būna – kartais Lietuvoje, kartais Italijoje. Kaip jau susiklosto aplinkybės, taip ir būna. Šįsyk susiklostė taip“, – dalijosi pašnekovė.
Velykų tradicijos itin gilios!
Eglės ir Gian Lucos šeimoje Velykos nėra tik dar viena šventė metuose, skirta susitikti su artimaisiais – ji turi gilią prasmę ir tradicijas. Kaip pasakojo Eglė, jų namuose šventinė dvasia atkeliauja likus 40 dienų iki Velykų, su savimi atsinešdama vidinę tylą ir apmąstymus.
„Velykos mūsų namuose yra gal net svarbesnės už Kalėdas. Juk tai yra apie prisikėlimą, didžiulį stebuklą, todėl mūsų šeimoje Velykos prasideda ne nuo šventinio stalo, o nuo gavėnios. Tos 40 dienų iki šventės mūsų šeimoje yra labai svarbios, tai tarsi pauzė skubančiame pasaulyje…
Pasninkas mums labiau dvasinis nei maistinis – atsisakai ne tik kažko valgomo, bet ir to, kas tave trikdo, apmąstai, kur esi, ką nori keisti… Tiesą sakant, mes nemažai kalbamės apie tai su vaikais, įvardijame, ko kiekvienas atsisako, apie ką mąstys per tas dienas, paaiškiname, kodėl Velykų simbolis yra kiaušinis, ką jis simbolizuoja… Pasakojame, kad Velykos – ne apie kiškius, šventines dekoracijas ir margučius, o apie atgimimą. Mums svarbu, kad vaikai tai suprastų“, – kalbėjo ji.
Todėl ir per Velykas prie šventinio stalo Gian Lucos ir Eglės šeimoje sukalbama malda, o stalo viduryje dažniausiai puikuojasi kryžius.
„Pas mus jis visada yra. Pas Lucos šeimą jis gal nebūna pačiame stalo viduryje, nes jo mama yra labai praktiška, nori palikti daugiau vietos šventiniams patiekalams, bet mes savo iniciatyva stengiamės palaikyti šią tradiciją. Apskritai Lucos šeima nėra labai tikinti.
Pats Luca tikėjimą atrado per krikšto tėvą, per stovyklas kalnuose, tai jis kartais įkvepia mamą prie stalo persižegnoti, sukalbėti maldą, nueiti į mišias. Mums tai svarbu“, – pasakojo Eglė.
Čia E. Zdanavičiūtė-Demarco nusijuokė – vieną kartą Gian Lucos mama pati užsigeidė nueiti į šventines mišias, vis dėlto vos iš jų išėjusi iškart pareiškė, kad daugiau nenori.
„Jos jai pasirodė per ilgos, – nusijuokė Eglė. – Bet mums šios mišios labai svarbios, o pats Luca visada laukia būtent Velyknakčio mišių. Jam tai gražiausios mišios – kai nuo žvakės ar laužo užsidega šviesa ir pamažu apšviečia visą bažnyčią, o ir tu pats jauti, kad esi ta šviesa, kurią turi nešti širdyje. Tas šviesos ir tamsos virsmas – labai stipru.“
Velykos Italijoje – kiek kitokios
O ar Velykų tradicijos Italijoje stipriai skiriasi nuo lietuviškų? Išgirdusi tokį klausimą, Eglė šyptelėjo – skirtumas tik vienas.
„Pagrindinis skirtumas, kad pas juos nėra kiaušinių dažymo tradicijos. Jie dažniausiai perka šokoladinius kiaušinius ir juos dovanoja vaikams. Su Luca juokėmės, kad vaikus šiais laikais domina tik žaisliukai, kurie būna šių kiaušinių viduje, o šokoladas dažnai lieka tėvams“, – šyptelėjo pašnekovė.
Tiesa, pridūrė Eglė, Italijoje per Velykas ypač gaji ir dar viena nerašyta bei neįprasta tradicija – grilio „kultūros“ puoselėjimas. Pasak Eglės, Italijoje, rodos, kur tik pasisuksi, ten pasieks grilio patiekalų kvapas. Visgi ant šventinio stalo netrūksta ir kitokių valgių.
„Lucos šeimoje visi atsineša po kokį nors savą, firminį patiekalą. Dažnai per Velykas mėgaujamės colomba pyragu, kuris simbolizuoja taiką ir prisikėlimą, viena Lucos giminaitė visada kepa tradicinius pyragėlius – tokius, kokius moka geriausiai, o Lucos mama dažnai gamina kotletukus su baklažanais. Luca juos labai mėgsta“, – pasakojo Eglė.
O ar Gian Lucos artimieji jau „spėjo“ susipažinti su lietuviškomis tradicijomis? Eglė nusijuokė – be abejo, kad taip! Pasak E. Zdanavičiūtės-Demarco, Gian Lucos artimiesiems didžiausią įspūdį paliko… kiaušinių marginimas.
„Kai Luko tėvo sesuo buvo atvažiavusi prieš Velykas, dažėme kiaušinius su natūraliomis priemonėmis – žolelėmis, žibutėmis… Jiems tai buvo labai įdomu, iki šiol prisimena šį procesą. Kaip ir lietuviškus skonius – pavyzdžiui, šaltibarščius ar keptą duoną su česnaku.
Mes vietoje skanumynų kartais jiems į Italiją vežame būtent keptą duoną. Visiems labai patinka, visi prašo atvežti, nesvarbu, kokia proga būtų. Tikriausiai vešime ir per Velykas“, – nusikvatojo pašnekovė.
