Sekite mus Facebook'e!
Maskvos gynybos analitikai, kaip pranešama, pripažįsta, kad Irano sistemos, kurios kai kurios buvo sukurtos pagal Rusijos technologijas arba tiesiogiai iš jų kilusios, net ir antrąją Izraelio oro smūgių dieną nesugebėjo suteikti jokio ilgalaikio pasipriešinimo.
Izraelio greita oro kampanija prieš Iraną kelia susirūpinimą Rusijos gynybos analitikams ir kariniams sluoksniams, nes atsiranda paralelių tarp Teherano oro gynybos sistemų pažeidžiamumo ir pačios Maskvos problemų Ukrainoje.
Po Izraelio smūgių, kurie įsiskverbė giliai į Irano teritoriją ir sunaikino pagrindinius oro gynybos objektus beveik nesulaukdami pasipriešinimo, Rusijos kariniai stebėtojai pradėjo atvirai abejoti savo sistemų patikimumu.
Remiantis rusų kalba rašomais kariniais forumais ir neoficialiais komentarais, skelbiamais Kremliui palankiuose kanaluose, Izraelio operacija sustiprino esamas abejones dėl Rusijos gebėjimo atlaikyti koordinuotą technologiniu požiūriu pažangaus priešo, pavyzdžiui, NATO, puolimą.
Kaip teigė vienas komentatorius, „čia visi supranta, kad būtent taip atsitiktų Rusijai, jei kuri nors NATO šalis nuspręstų imtis veiksmų“.
Nors Ukraina Rusijos gynybos silpninimui naudojo ekonomiškas sistemas, tokias kaip HIMARS paleidimo įrenginiai, modifikuoti dronai ir senesnės kartos AGM-88 HARM priešradiacinės raketos, Izraelio smūgiai Iranui apėmė didelio masto pažangias kryptines raketas ir daugiasluoksnes oro puolimo strategijas.
Nepaisant šių skirtumų mastu ir sudėtingumu, rezultatai atskleidė panašius Rusijos ir Irano oro gynybos architektūros trūkumus, kurių dauguma yra susiję su bendrais projektavimo principais ir senosiomis platformomis.
Rusijos gynybos sluoksniuose sklando nuolatinis vertinimas: „Oro gynyba yra visiškai bejėgė, kai viskas, ką matome taikiklyje, yra viskas, ką turime.“
Rusijos susirūpinimą taip pat skatina konkretūs duomenys. Nepriklausomos stebėjimo grupės „Oryx“ duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėn. pradžios, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, ji prarado mažiausiai 335 oro gynybos sistemas.
Šie nuostoliai apima 18 S-400 paleidimo įrenginius, vieną S-350, daugiau nei 30 „Pancyr-S1“ vienetų ir beveik 60 „Tor“ sistemų.
Šie skaičiai yra pagrįsti vizualiai patvirtintais nuostoliais mūšio lauke ir laikomi konservatyviu įvertinimu.
Nors Rusija ne kartą gyrė S-400 tipo sistemų veiksmingumą atgrasant Vakarų šalių lėktuvus ir raketas, kovos patirtis Ukrainoje parodė ką kita.
Nuolatinis Ukrainos HIMARS smūgių ir dronų atakų veiksmingumas – kai kurios iš jų buvo vykdomos naudojant palyginti nebrangias platformas – sukėlė vis didesnį skepticizmą dėl Rusijos teiginių, kad ji turi visiškai daugiasluoksnę ir atsparią oro gynybos tinklą.
Dabar, kai Irano gynyba, kurią remia Rusija, žlunga Izraelio kampanijos akivaizdoje, Maskvos karinė vadovybė yra priversta persvarstyti tiek doktriną, tiek pajėgumus.
Vis garsiau reiškiama baimė, kad NATO vadovaujamos operacijos atveju Rusijos strateginės raketos ir didelės vertės infrastruktūra gali būti sunaikinta per kelias valandas.
Izraelio kampanija, nors ir nebuvo nukreipta prieš Rusiją, tapo gyvu pavyzdžiu, ką gali pasiekti pažangios, koordinuotos oro pajėgos prieš pasenusią ar prastai integruotą oro gynybą, kurios dauguma yra tiesiogiai susijusi su pačios Rusijos sistemomis.
Oro karui virš Irano įžengus į kitą etapą, jo pasekmės jaučiamos toli už Artimųjų Rytų ribų. Maskvai žinia aiški: jei Teherano gynyba žlugo taip greitai, panašūs pažeidžiamumai gali egzistuoti ir daug arčiau namų.
