JAV teisininkas Richardas Connas ir investicijų bankininkas Bobas Forsmanas, pasitelkę buvusį Rytų Vokietijos žvalgybos tarnybos „Stasi“ šnipą Matthiasą Warnigą, mėgino įtikinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nepradėti branduolinio karo ir susitarti dėl taikos su Ukraina. Kaip rašo „Financial Times“ (FT) žurnalistas Maxas Seddonas, šie trys vyrai sukūrė neoficialų ryšių kanalą, kuriuo siekė perduoti Kremliui JAV poziciją, išsiaiškinti V. Putino ketinimus ir parengti galimo taikos susitarimo projektą.
Pasak leidinio, iniciatyva prasidėjo baiminantis, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali peraugti į branduolinį konfliktą ir tiesioginį karą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). Tačiau nepaisant V. Putino per tarpininkus perduotų pareiškimų apie norą derėtis, pastangos galiausiai žlugo, nes nebuvo gautas oficialus Vašingtono palaikymas, o Ukraina atsisakė svarstyti teritorines nuolaidas.
2022 metų kovo 3 dieną 68 metų teisininkui R. Connui, gyvenančiam Vestono mieste Konektikuto valstijoje, paskambino pašnekovas iš Maskvos. Jis buvo nepaprastai susijaudinęs ir per apsaugotą ryšio kanalą, kaip aprašoma FT straipsnyje, „šaukė“, kad V. Putinas pasirengęs panaudoti Ukrainoje taktinį branduolinį ginklą, nes esą JAV siekia sunaikinti Rusiją.
Bandydamas pašnekovą nuraminti, R. Connas papasakojo, kad jau kelis mėnesius su Ericu Greenu, vyresniuoju JAV Nacionalinio saugumo tarybos direktoriumi Rusijos reikalams, aptarinėjo galimybę sukurti neoficialų ryšių su Maskva kanalą. Pašnekovas iš Rusijos pažadėjo per pietus susitikti su Jurijumi Ušakovu, V. Putino patarėju užsienio politikos klausimais.
R. Connas iš karto informavo E. Greeną apie šį pokalbį, o pareigūnas atsakė, kad pranešimai apie galimą Rusijos vadovo pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą buvo pasiekę JAV ne pirmą kartą. FT teigimu, R. Connas po Sovietų Sąjungos žlugimo kuriam laikui buvo persikėlęs su šeima į Rusiją, kur gyveno valdant Borisui Jelcinui ir per pirmąją V. Putino prezidentavimo kadenciją, mėgindamas padėti šaliai pereiti prie demokratijos ir kapitalizmo.
R. Connas tvirtino, kad idėją sukurti neoficialų ryšių su Rusija kanalą E. Greenui pasiūlė 2021 metais, netrukus po to, kai šis pradėjo vadovauti Rusijos reikalų krypčiai JAV Nacionalinio saugumo taryboje, dirbdamas Joe Bideno administracijoje. Teisininkas siūlė įtraukti amerikiečius, kurie anksčiau gyveno ir dirbo Rusijoje bei turėjo ryšių su šalies elitu, o E. Greenas paprašė pasiūlymą išdėstyti raštu ir atsiųsti atitinkamą memorandumą.
R. Connas taip pat teigė, kad po to, kai 2022 metų balandį Stambule nutrūko Ukrainos ir Rusijos taikos derybos, E. Greenas jam pranešė, jog JAV neveda su Rusija jokių prasmingų derybų nei oficialiu valdžios lygmeniu, nei užkulisiuose. Vis dėlto pats E. Greenas šį teiginį neigia, o R. Connas dar pasakojo, kad būdamas 19 metų sulaukė KGB mėginimo jį užverbuoti, vėliau panašų pasiūlymą pateikė ir CŽV, tačiau jis atsisakė abiejų.
Rusijos pažįstamam nepavykus susisiekti su J. Ušakovu, R. Connas kreipėsi į 58 metų investicijų bankininką B. Forsmaną. Šis 1991 metų vasarą stažavosi Maskvoje, o būsimos žmonos pirmą kartą sutiko kelionėje į Kyjivą.
Žlugus Sovietų Sąjungai, B. Forsmanas tapo Pasaulio banko projekto, susijusio su privatizacija Ukrainoje, konsultantu, persikėlė į Kyjivą ir susituokė. 2000-ųjų pradžioje jis vadovavo investicijų padaliniui „Dresdner Bank“ Maskvoje, o vėliau du kartus mėgino užmegzti ryšį su Donaldo Trumpo administracija: 2016 metais perdavė D. Trumpui Kremliaus kvietimą pasisakyti konferencijoje Sankt Peterburge, o po antrosios jo pergalės rinkimuose pasiūlė savo paslaugas Rusijos klausimais.
R. Connas ir B. Forsmanas susipažino 2022 metų rugsėjį. Per pietus Niujorko priemiestyje R. Conn pristatė idėją užmegzti ryšį su V. Putinu, o B. Forsmanas papasakojo, kad panašų pasiūlymą jau buvo pateikęs E. Greenui.
B. Forsmanas pritarė R. Conno nuogąstavimams, kad Rusijos invazija gali virsti branduoliniu konfliktu ir tiesioginiu karu su JAV. Jis taip pat papasakojo pažįstantis buvusį Rytų Vokietijos šnipą M. Warnigą, su kuriuo dirbo „Dresdner Bank“ ir kuris, jo teigimu, turėjo asmeninę prieigą prie Rusijos vadovo.
M. Warnigas sutiko asmeniškai išklausyti R. Conną Ciuriche 2022 metų spalio 4 dieną. Susitikimo metu jis papasakojo apie savo darbą „Stasi“ ir santykius su V. Putinu, kurį pavadino „savo draugu“.
Pasak M. Warnigo, 1990-aisiais jie dažnai leisdavo ilgus vakarus Sankt Peterburge, gerdami su V. Putino kolegomis. Anot buvusio šnipo, tai buvo tie patys žmonės, kurie vėliau užėmė daugumą svarbiausių postų Maskvoje.
M. Warnigas tvirtino, kad V. Putinas jam nebuvo pasakojęs apie planus įsiveržti į Ukrainą, tačiau labai jautriai reagavo į tai, ką laikė ankstesniais Vakarų pažeminimais, ir manė esąs „įvarytas į kampą“. Tuo metu Rusija į savo konstituciją neteisėtai įtraukė iš dalies okupuotas Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis kaip savo teritoriją, tai aiškindama nesėkmėmis mūšio lauke.
Rusijos vadovas viešai pareiškė, kad gindamas užgrobtas teritorijas „panaudos visas mūsų žinioje esančias priemones“. FT šį pareiškimą apibūdino kaip vos užmaskuotą grasinimą branduoliniu karu.
M. Warnigas taip pat pasakojo susitikęs su keliais aukšto rango V. Putino aplinkos žmonėmis, kurie atsargiai mėgino išsiaiškinti jo poziciją ir tik vėliau suprato, kad jis dalijasi jų nuogąstavimais. R. Connui didelį nerimą kėlė tai, kaip Rusijos vadovas vertina savo gyvenimo aplinkybes ir galimą karo eskalaciją.
Teisininkas teigė, kad V. Putino gyvenimo sąlygų aprašymas jam priminė Hitlerio bunkerį. R. Connas nerimavo, kad Rusijos vadovas branduolinį karą gali suvokti kaip savotišką savižudybę.
M. Warnigas išsamiai pasakojo apie savo ryšius su E. Greenu, ne kartą pabrėždamas, kad nedirba JAV vyriausybei. Jis tvirtino galintis atvirai kalbėtis su V. Putinu, ginčyti jo požiūrį ir tiksliai perduoti jam žinią.
FT priminė, kad 2005 metais „The Wall Street Journal“ paskelbė straipsnį, kuriame teigta, jog M. Warnigas buvo „Stasi“ majoras ir susidraugavo su V. Putinu dar devintajame dešimtmetyje, kai šis dirbo Drezdene. Pats M. Warnigas tvirtino su V. Putinu pirmą kartą susitikęs tik dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai abu jau buvo palikę žvalgybos tarnybas, o V. Putinas pradėjo dirbti Sankt Peterburgo miesto administracijoje.
Vis dėlto iki 1993 metų jų santykiai buvo tokie artimi, kad V. Putinas išsiuntė dvi vyresniąsias dukteris gyventi pas M. Warnigą į Vokietiją. Tai įvyko po to, kai V. Putino žmona Liudmila sunkiai nukentėjo per automobilio avariją, rašoma FT straipsnyje.
Vėliau, kai paaiškėjo M. Warnigo praeitis „Stasi“, jis tapo „Rosneft“ ir banko „Rossija“ direktorių valdybų nariu. Jis taip pat vadovavo „Nord Stream“ dujotiekio statybai į Vokietiją ir tapo nuolatiniu Miuncheno saugumo konferencijos dalyviu.
JAV pareigūnai M. Warnigą laikė galimu tiesioginio ryšio su V. Putinu kanalu. Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu Michaelas McFaulas pasakojo, kad M. Warnigas buvo pirmasis sąraše žmonių, su kuriais JAV prezidento administracija palaikė ryšius ir kurie tuo pat metu reguliariai bendravo su V. Putinu.
Tame pačiame sąraše buvo Henry Kissingeris, tuometinis „Exxon“ vadovas Rexas Tillersonas ir aktorius Stevenas Seagalas. Pasak FT, po susitikimo Ciuriche nuogąstavimai dėl galimo Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo tik sustiprėjo.
R. Connas nusiuntė E. Greenui išsamų susitikimo su M. Warnigu aprašymą. Netrukus E. Greenas per „Signal“ programėlę paskambino teisininkui ir pranešė, kad Baltieji rūmai norėtų perduoti M. Warnigui kelias žinutes, kurias šis perduotų Rusijos vadovui.
Vėliau R. Connas susitiko su M. Warnigu golfo klube „Tuniberg“, esančiame netoli jo namų Vokietijos Švarcvaldo regione, ir perskaitė jam JAV poziciją: „JAV nesiekia režimo pakeitimo. Mes nesiekiame sunaikinti Rusijos. Jokios egzistencinės grėsmės nėra. Mes stengiamės palaikyti tarptautinę tvarką ir Jungtines Tautas. Mes norime taikos.“
M. Warnigas teigė galintis su „savo draugu“ kalbėtis apie bet ką, tačiau perspėjo, kad V. Putinas nepriims jo žodžių rimtai, jeigu jis neturės atitinkamų įgaliojimų aptarti šiuos klausimus. Buvęs šnipas tvirtino, kad laiko karą siaubinga klaida ir jau buvo sakęs V. Putinui, jog Rusijos invazijoje nugalėtojų nebus.
Anot M. Warnigo, V. Putinas gyveno informaciniame burbule ir gaudavo tik atrinktas geras naujienas iš mūšio lauko. Grįžęs iš Rusijos, buvęs šnipas R. Connui papasakojo, kad išvakarėse buvo asmeniškai susitikęs su V. Putinu.
M. Warnigas perskaitė iš savo užrašų knygelės Rusijos vadovo atsakymą: „Neturiu kito pasirinkimo, kaip tik tęsti karo veiksmus.“ Tačiau kartu jis perdavė ir kitą V. Putino pareiškimą: „Esu visiškai atviras deryboms. Noriu aptarti sprendimo būdus. Siekiu taikos Ukrainai.“
Pasak M. Warnigo, V. Putinas manė, kad derybų pagrindu galėtų tapti 2022 metų balandį žlugę susitarimai Stambule. Rusijos vadovas taip pat esą pareiškė: „Turime išspręsti šį klausimą. Noriu, kad sprendimas galiotų šimtą metų. Jei neliks kito pasirinkimo, tęsiu, nors tai bus skausminga. Tačiau trauktis negaliu ir esu pasirengęs kovoti.“
Buvęs šnipas tvirtino, kad V. Putinas norėjo, jog aukšto lygio derybas inicijuotų JAV. Pagal šį sumanymą tuometinis JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas turėjo paskambinti Rusijos kolegai J. Ušakovui.
R. Connas pastebėjo, kad M. Warnigas elgėsi gerokai atsipalaidavęs nei per ankstesnius susitikimus. Paklaustas apie tai, M. Warnigas atsakė, kad „viskas gerai“.
FT nurodė, jog kitą dieną per užsienio politikos konferenciją V. Putino buvo paklausta apie branduolinio karo tikimybę, o šį kartą jis atsakė gerokai taikiau. Rusijos vadovas pareiškė, kad Rusija niekada nesvarstė galimybės panaudoti branduolinį ginklą, ir pridūrė: „Mums to nereikia.“
Per kelias ateinančias savaites „The Wall Street Journal“ pranešė, kad J. Sullivanas vedė konfidencialias derybas su J. Ušakovu ir dar vienu aukšto rango Rusijos pareigūnu, siekdamas užkirsti kelią branduoliniam karui. R. Connas ir B. Forsmanas šį straipsnį palaikė ženklu, kad M. Warnigo perduota žinia galėjo pasiekti tikslą.
Sugrįžę į JAV, R. Connas ir B. Forsmanas susitiko viešbutyje „Delamar“ ant kranto Grinviče, Konektikuto valstijoje. Jie šventė ir aptarė, kaip jų sukurtas ryšių kanalas, kurį pradėjo vadinti „Platforma“, galėtų padėti rasti kelią į Rusijos invazijos pabaigą.
Kurį laiką vyrai susitikdavo beveik kasdien ir mėgino užmegzti ryšį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. B. Forsmanas kreipėsi į savo amerikietį draugą Michaelą Calvey, kuris anksčiau buvo didžiausias privatus investuotojas Rusijoje, tačiau vėliau ten buvo suimtas dėl, kaip teigiama straipsnyje, absurdiškų kaltinimų sukčiavimu.
„Warnigas buvo vienas iš tų, kurie įtikino V. Putiną paleisti jį iš areštinės prieš trejus metus“, – rašoma FT straipsnyje. M. Calvey pažinojo prodiuserį Aleksandrą Rodnianskį, kuris padėjo organizuoti taikos derybas Stambule, todėl sutiko prisidėti prie iniciatyvos.
2023 metų sausio pradžioje išplėsta tarpininkų grupė aptarė taikos pasiūlymo projektą, kurį būtų galima pristatyti V. Putinui ir V. Zelenskiui Kanarų saloms priklausančioje Gran Kanarijoje. Pagal FT aprašytą planą Rusija turėjo pasitraukti iš didžiosios dalies regionų, kuriuos V. Putinas neseniai buvo aneksavęs, o siena turėjo būti nustatyta pagal teritorijų, kurias Rusija kontroliavo Kryme ir dalyje Donbaso iki plataus masto karo, liniją.
Ukraina savo ruožtu turėjo pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir suteikti jai netrukdomą sausumos koridorių į pusiasalį. Siekiant užtikrinti paliaubų laikymąsi, Ukraina būtų gavusi NATO šalių apsaugą, o Rusija turėjo pradėti atskiras derybas su JAV dėl saugumo garantijų susitarimo.
Pasak FT, M. Warnigas ir A. Rodnianskis susitarė nugabenti dokumento projektą į Maskvą ir Kyjivą. Kai grupė vėl susitiko 2023 metų vasario 1 dieną, M. Warnigas pranešė, kad V. Putinas dokumentą išnagrinėjo eilutė po eilutės, apibrėžė atskiras ištraukas ir paraštėse paliko pastabų.
Anot M. Warnigo, V. Putinas pritarė pasiūlytai fronto linijai, tačiau pareiškė negalintis sutikti su Ukrainos naryste NATO. Vis dėlto jis esą buvo pasirengęs pritarti Ukrainos narystei Europos Sąjungoje ir kitokiam saugumo susitarimų formatui, panašiam į tą, kuris buvo svarstytas per derybas Stambule.
„Jei galėsime susitarti dėl sienos ir NATO, galėsime aptarti ir visa kita“, – M. Warnigo perduotus V. Putino žodžius citavo FT.
Tuo metu A. Rodnianskiui, Ukrainai pasiekus laimėjimų mūšio lauke, sunkiai sekėsi įtikinti V. Zelenskį ir tuometinį Ukrainos prezidento administracijos vadovą Andrijų Jermaką bent pažvelgti į dokumentus jo telefone. V. Zelenskis ir A. Jermakas atsakė, kad nesutiks su jokiomis teritorinėmis nuolaidomis Rusijos vadovui, tačiau buvo įsitikinę galintys pasiekti didžiąją dalį kitų plano tikslų neatiduodami teritorijų.
A. Rodnianskis, manęs, kad JAV turėtų spausti Ukrainą sutikti su susitarimu, pareiškė, jog ukrainiečiai elgiasi taip, tarsi Rusijos kariuomenė netikėtai subyrėtų, panašiai kaip Saurono armija „Žiedų valdovo“ pabaigoje. Pasak FT, ukrainiečiai į šį palyginimą atsakė juokdamiesi ir su juo sutikdami.
Vasario 18 dieną abu amerikiečiai vėl susitiko su M. Warnigu vieno Ciuricho viešbučio restorane. Šis pranešė, kad V. Putinas papasakojo apie neoficialų ryšių kanalą J. Ušakovui ir dar trims aukšto rango pareigūnams bei išsamiai aptarė su jais tarpininkų pasiūlytą taikos planą.
M. Warnigas teigė, kad V. Putinas pavedė J. Ušakovui per kitą pokalbį su J. Sullivanu patvirtinti amerikiečių įgaliojimus. Tačiau, pasak M. Warnigo perduotos informacijos, J. Sullivanas J. Ušakovui atsakė, kad JAV šio kanalo nepatvirtino ir mano, jog esamų oficialių ryšių priemonių visiškai pakanka.
FT duomenimis, po šio pokalbio R. Connas kreipėsi į JAV Nacionalinio saugumo tarybą prašydamas, kad J. Sullivanas perduotų Kremliui atitinkamą signalą. Tačiau per kitą susitikimą M. Warnigui pranešus V. Putinui apie šį kreipimąsi, Rusijos vadovas jį pertraukė ir pareiškė, kad J. Sullivanas vėl kalbėjosi su J. Ušakovu bei aiškiai pasakė, jog JAV nemato jokio poreikio šiam neoficialiam kanalui.
Negavus oficialaus JAV palaikymo, kurio tikėjosi V. Putinas, neoficialaus ryšių kanalo veikla pamažu nutrūko. FT žurnalistas M. Seddonas rašo, kad šios iniciatyvos dalyviai skirtingai vertina, kada ir kodėl jų pastangos žlugo.
R. Connas nenori sudaryti įspūdžio, kad nuo pat pradžių buvo įsitikinęs iniciatyvos sėkme, tačiau mano, jog JAV ir Ukraina galėjo daugiau nuveikti, kad patikrintų, ar V. Putinas iš tiesų pasirengęs priimtinam kompromisui. Tuo metu buvę JAV pareigūnai žurnalistui teigė, kad J. Ušakovas per visą šio kanalo gyvavimo laikotarpį nė karto pats nekėlė klausimo apie M. Warnigo kanalą ar kitą panašią iniciatyvą.
„Tai reiškia, kad būtent J. Ušakovas, o ne J. Sullivanas sužlugdė M. Warnigo pastangas – galbūt vykstant vidinei kovai dėl įtakos Kremliuje“, – tokią išvadą pateikė M. Seddonas.
Pasak žurnalisto, buvę JAV pareigūnai šią iniciatyvą laikė tik vienu iš daugelio elementų, sudarančių didžiulį, neaiškų, painų ir dažnai prieštaringą informacijos apie tikruosius V. Putino ketinimus masyvą.
E. Greenas neigia R. Connui sakęs, kad tuo metu JAV ir Rusija nevedė rimtų derybų.
„Egzistuoja nuomonė, kad mes apskritai nebendravome su rusais, bet taip nėra. Taigi, jeigu V. Putinas iš tiesų būtų kuo nors suinteresuotas, jo žmonės galėjo mums apie tai pranešti įvairiais būdais“, – sakė jis.
E. Greenas taip pat suabejojo pačiu pasirinktu tarpininkavimo būdu.
„Švelniai tariant, būtų itin keista, jei būtum V. Putinas ir iš tikrųjų norėtum susitarti, bet veiktum per buvusį Rytų Vokietijos šnipą, kuris derasi su Niujorko teisininku“, – teigė jis.
Savo ruožtu M. Warnigas, kalbėdamasis su M. Seddonu, tvirtino niekada nesakęs amerikiečiams, kad nerimauja dėl galimos branduolinės eskalacijos ar mano, jog jos iniciatoriumi galėtų tapti V. Putinas.
„Niekada, nė karto nepastebėjau, kad jis mąstytų tokiomis kategorijomis. Man sunku patikėti, kad šiuolaikinis žmogus galėtų priimti tokį sprendimą“, – sakė buvęs šnipas.