Sekite mus Facebook'e!
Prezidentūra imasi iniciatyvos – migracijos klausimas tampa valstybės prioritetu. Prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė institucijų vadovus aptarti, kaip Lietuva turėtų reguliuoti užsieniečių atvykimą ir integraciją. Diskusijoje aiškiai nuskambėjo žinia – šalis ruošiasi griežtinti migracijos kontrolę, riboti kai kurių šalių piliečių patekimą bei sugriežtinti studentų iš trečiųjų šalių galimybes dirbti.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 210 tūkst. užsieniečių iš ne ES šalių, iš jų 80 tūkst. – ukrainiečiai, 50 tūkst. – baltarusiai, 15 tūkst. – rusai, o sparčiausiai daugėja atvykėlių iš Vidurio Azijos, Pakistano, Indijos ir Bangladešo.
„Matome didėjantį visuomenės susirūpinimą. Turime išmokti kitų Europos šalių pamokas ir nedaryti tų pačių klaidų“, – sakė D. Matulionis.
Pasak jo, nors rimtų incidentų kol kas nefiksuota, radikalizacijos grėsmės egzistuoja, todėl saugumo institucijos privalo imtis prevencinių veiksmų.
Griežtesnės taisyklės studentams
Viena didžiausių problemų – užsieniečiai studentai, kurie, kaip teigia institucijos, studijų vizas naudoja kaip priedangą darbui.
„Turime spręsti dar vieną problemą – itin liberalų studentų priėmimo reglamentą, kuris leido piktnaudžiauti studijų statusu“, – pabrėžė D. Matulionis.
Pagal naujus planus, studentams bus leidžiama dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę pirmuose dviejuose kursuose. Be to, kai kurios šalys bus išbrauktos iš sąrašo, kurių piliečiai gali atvykti į Lietuvą studijų ar darbo pagrindu.
Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė patvirtino, kad daugiausia apribojimų bus taikoma Centrinės ir Pietų Azijos šalims, tarp jų – Indijai, kurios piliečių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai išaugo.
Kalbos mokėjimas taps būtinybe
Dar viena numatoma naujovė – lietuvių kalbos reikalavimas užsieniečiams.
Pagal konservatoriaus Lauryno Kasčiūno inicijuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, Lietuvoje 5 metus pragyvenę migrantai, norintys pratęsti leidimą gyventi, turės įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą.
„Po 5 metų gyvenimo Lietuvoje žmogus turi mokėti susikalbėti valstybine kalba. Kalbos žinios – mūsų visuomenės sanglaudos pagrindas“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Jis siūlo, kad reikalaujamas kalbos lygis būtų A2 arba B1, o kalbos žinias tikrintų Migracijos departamentas. Tokie pat reikalavimai galiotų ir užsieniečių šeimos nariams, norintiems atvykti į Lietuvą.
„Amžinieji studentai“ – po padidinamuoju stiklu
Migracijos departamentas atskleidė, kad kai kurie užsienio studentai „mokosi“ po 5–6 metus, nesurenka reikiamų kreditų, tačiau toliau naudojasi studento statusu, kad galėtų dirbti.
„Tokie atvejai rodo, kad studijų tikslas tampa priedanga legaliam darbui. Todėl būtina nustatyti aiškius ribojimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Statistika kalba pati už save: per dvejus metus Indijos studentų Lietuvoje padaugėjo tris kartus (nuo 568 iki 1539), o Pakistanui ir Bangladešui atstovaujančių studentų – daugiau nei dešimt kartų.
Kas toliau?
Įstatymo pakeitimai dar svarstomi Seime, tačiau, anot ekspertų, Lietuva žengia link labiau kontroliuojamos ir saugesnės migracijos politikos.
„Turime pasirinkti – ar norime būti atvira, bet nekontroliuojama, ar stipri ir atsakinga valstybė“, – reziumavo L. Kasčiūnas.
Kaip bus finansuojamas lietuvių kalbos mokymasis migrantams, kol kas neaišku – šį klausimą pavesta spręsti Vyriausybei. Tikėtina, kad dalis išlaidų teks patiems užsieniečiams, nors kai kuriais atvejais pagalbą suteiks valstybė.
Sveiki, aš esu Mykolas Janonis – kuriu turinį, kuriame telpa tiek rimtesnės temos, tiek lengvesnės pramogos. Man patinka rašyti naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat dalintis maisto receptais ir horoskopais.
Visa tai publikuoju tinklalapyje juokingi.lt, kur siekiu, kad kiekvienas lankytojas rastų kažką artimo sau – ar tai būtų naudinga informacija, ar įkvepiantis receptas, ar šiek tiek žvaigždžių išminties.
