Ką darom, Remyga? Egzaminas Žemaitaičiui – reitingai auga, bet ar pasirengęs valdyti?
Remigijaus Žemaitaičio partijos reitingai auga. Tačiau ar ji jau veikia taip, lyg ruoštųsi perimti valstybės valdymą? Šiandien jam – konkretus valdžios egzaminas
Reitingai auga. Tai faktas. „Nemuno aušra“ – jau nebe protesto balsas paraštėje, o jėga, kuri gali perimti vairą. Bet ar vairuotojas pasirengęs? Ar žino, kur veda kelias, kai elektra dingsta, siena kiaura, o degalai pigesni Lenkijoje?
Rūta Janutienė šiandien Žemaitaičiui surengė ne interviu. Ji surengė egzaminą. Egzaminą, kurį anksčiau ar vėliau turės laikyti kiekvienas, kuris nori valdyti valstybę. Ir klausimai buvo ne apie šūkius, o apie vadybą.
Kas asmeniškai atsakys už „Ignitis“ ir ESO fiasko?
Pirmas klausimas – skaudžiausias. Elektra.
Po paskutinių audrų tūkstančiai žmonių liko be šviesos. Ne valandai, o paroms. ESO – tylėjo. „Ignitis“ – skaičiavo dividendus.
„Remyga, jūs sakote – mažinsim dividendus, finansuosim tinklą. Puiku. Bet kas šiandien atsakys asmeniškai? Kas bus atleistas? Kas grąžins pinigus žmogui, kurio šaldytuve sugedo maistas, kurio vaikas mokėsi prie žvakės? Kol nėra asmeninės atsakomybės, tol nėra valstybės“, – klausė Janutienė.
Žemaitaitis atsakė tiesiai: „Atsakys vadovai. Ir atsakys ne pažadu, o pinigine. Jei tu moki milijoninius dividendus valstybei, bet neturi pinigų laidams po žeme – tu esi blogas vadybininkas. Valstybė – blogas savininkas, kuris leidžia taip daryti.“
Jo pozicija – revoliucinė valstybiniame kapitalizme: pirma – tinklas, pirma – atsparumas, tik tada – dividendai. Pirma – kritinė infrastruktūra, tik tada – biudžeto lopymas.
„Mes negalime gyventi kaip 90-aisiais – stulpai mediniai, laidai ant medžių, o vadovai su bonusais. Karas Ukrainoje parodė – tinklas – tai frontas. Jei jis kris, kris viskas. Todėl pirmas mano sprendimas – 50 proc. dividendų mažinimas ir viskas į kabelius po žeme. Kas nesutinka – lauk durų“, – sakė Žemaitaitis.
Kiaura siena, pralaimėtas karas dėl degalų ir biudžeto nuostoliai
Antras egzamino blokas – siena ir degalai. Du dalykai, kurie atrodo nesusiję, bet yra viena grandinė.
Kiaura valstybės siena – ne tik migrantai. Tai – kontrabanda. Cigaretės, kuras, žmonės. Kiekviena skylė sienoje – skylė biudžete.
„Kodėl lenkai gali? – klausia Žemaitaitis. – Lenkijoje dyzelinas pigesnis 30 centų. Vairuotojas važiuoja į Suvalkus, pripila pilną baką, dar kanistrą. Pinigai lieka Lenkijoje. Akcizas – Lenkijoje. O mes skaičiuojame – kodėl biudžete trūksta milijonų. Todėl, kad pralaimėjome konkurenciją. Mūsų akcizo politika – tai dovana Lenkijos biudžetui.“
Janutienė priminė – tai ne tik ekonomika, tai – orumas. Žmogus jaučiasi apgautas – dirba Lietuvoje, o apsipirkti važiuoja į Lenkiją.
Žemaitaičio atsakymas – mažinti akcizą, uždaryti sieną ne popieriuje, o realybėje, ir bausti ne kontrabandininką su vienu bloku, o sistemą, kuri leidžia vilkikams važiuoti be patikros.
„Ką daryčiau? Pirmą savaitę – auditas pasienyje. Antrą – pokalbis su lenkais – kodėl jūs galite, o mes ne? Trečią – akcizo mažinimas. Nes geriau gauti mažiau nuo litro, bet parduoti daugiau litrų Lietuvoje, nei gauti nulį, nes visi perka Lenkijoje. Tai – elementari matematika, kurios dabartinė valdžia nesupranta“, – teigė jis.
Slaptas vizitas Maskvoje, NATO prie Kaliningrado ir Trumpo planas
Ir tada egzaminas pakilo virš Lietuvos. Slaptas CIA direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitas Maskvoje, galingas NATO aktyvumas prie Kaliningrado, karas su Iranu ir klausimas – ar Donaldas Trumpas mėgina užgesinti Ukrainos frontą?
Daugelis Lietuvos politikų į šiuos klausimus atsako – „ne mūsų reikalas“. Žemaitaitis atsako kitaip.
„Ratcliffe’as skrido į Maskvą ne gerti arbatos. Tai – signalas, kad Amerika ruošia didįjį sandorį. Kad Ukraina gali būti pristabdyta, kad frontas gali būti įšaldytas. Ar mes tam pasirengę? Ar mes turime planą B, jei Amerika pasakys – dabar jūs, europiečiai, mokėkite patys? Aš abejoju“, – sakė jis.
NATO aktyvumas prie Kaliningrado, pasak jo, – ne pratybos. Tai – atgrasymas. „Rusas supranta tik jėgą. Kai prie Kaliningrado stovi NATO tankai, jis tyliai sėdi. Kai tik mes pradedame kalbėti apie balius ir tvarkas – jis kelia galvą. Todėl mūsų Divizija turi būti ne popieriuje, o lauke. Dabar.“
O apie karą su Iranu ir Trumpą – Žemaitaitis buvo atviras: „Trumpas nori būti taikdarys. Jis nori Nobelio. Jis nori pasakyti – aš užgesinau du karus – Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Ar tai realu? Ne. Bet jis bandys. Ir mes turime būti ne tie, kurie stebi per TV, o tie, kurie supranta – jei frontas Ukrainoje užgęsta, kitas frontas gali įsižiebti čia. Todėl mūsų tinklas, mūsų siena, mūsų degalai – tai ne ūkis. Tai – gynyba.“
Mūsų integracijos kelias – nuo reitingų prie atsakomybės
Kodėl šis egzaminas – svarbiausias „Nemuno aušros“ kelyje?
Nes mūsų kelias į Vakarus buvo kelias nuo šūkių prie darbų. 1990-aisiais užteko šūkio „Lietuva – laisva“. 2004-aisiais – „Lietuva – NATO ir ES“. Šiandien šūkiai nebeveikia. Reikia atsakyti – kaip?
Reitingai – tai pasitikėjimo kreditas. Žmonės duoda kreditą, nes pavargo nuo tų, kurie buvo. Bet kreditą reikės grąžinti – darbais. Ar Žemaitaitis pasirengęs mažinti dividendus, kai prieš jį stos visas energetikos lobizmas? Ar pasirengęs uždaryti kiauras sienos vietas, kai prieš jį stos kontrabandos tinklai? Ar pasirengęs pasakyti amerikiečiams – mes mokėsime patys už savo gynybą?
„Ką darom, Remyga? – klausė Janutienė. Atsakymas – darom tai, ko nedarė kiti. Pradedam nuo lemputės žmogaus namuose. Jei ji dega, kai pučia vėjas – valstybė veikia. Jei ne – visi reitingai – nieko verti“, – apibendrino Žemaitaitis.
Tai ir yra tikrasis valdžios egzaminas. Ne kiek procentų turi, o ar gali užtikrinti, kad elektra bus, siena bus, degalai bus.
Reitingai auga. Bet auga ir lūkesčiai. Ir kai lūkesčiai didesni už reitingus – ateina nusivylimas.
Remigijus Žemaitaitis šiandien laikė egzaminą ne Janutienei. Jis laikė jį mums visiems. Ir jo atsakymas – ar jis pasirengęs valdyti – priklausys ne nuo to, ką jis pasakė laidoje, o nuo to, ar po audros jūsų namuose degs šviesa.
Nes stipri Lietuva – tai ne ta, kuri daug žada. Stipri Lietuva – ta, kurioje šviesa dega net tada, kai aplink siaučia audra. Ir geopolitinė, ir energetinė.
Tai ir yra mūsų integracijos tikslas – nuo pažadų prie šviesos.