Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Sovietinis pienas užėmė ypatingą vietą to meto žmonių kasdieniame gyvenime ir mityboje. Tai buvo ne tik gėrimas, bet ir sveikatos bei būtinybės simbolis. Sovietinės šeimos beveik kasdien pirkdavo pieną, nes be jo buvo sunku įsivaizduoti pusryčius ar užkandį. Pusryčiams jie virė košę su pienu ir bet kuriuo paros metu ją gėrė tiesiog taip, mėgaudamiesi jos skoniu ir maistinėmis savybėmis.
Anksčiau pieną prieš vartojimą reikėjo užvirinti. Tai buvo padaryta siekiant sunaikinti kenksmingas bakterijas ir pailginti galiojimo laiką. Vienas iš populiarių paruošimo būdų buvo keptas pienas, kuris suteikė jam unikalų skonį ir aromatą, ypač su ruda saldžia plutele viršuje – daugeliui tikras vaikystės skonis.
Pieno pirkimas taip pat turėjo savų ypatumų. Pavyzdžiui, pieno buvo galima nusipirkti pieno prekių parduotuvėse arba iš statinės gatvėje. Šiuo tikslu buvo naudojamos emaliuotos skardinės, kurias panaudojus taip pat buvo galima parduoti arba grąžinti. Pieno stikliniame butelyje kainavo 28 kapeikas, o paties butelio kainai teko 15 kapeikų. Išgėrus pieno, buteliai buvo kruopščiai išplauti ir nunešti į specializuotus stiklinių indų surinkimo punktus.
Vaikams tokios kelionės dėl pieno tapo tikrais nuotykiais. Jie ne tik lipdavo į kiemus ir ieškodavo tuščių butelių, bet ir mėgaudavosi šiomis akimirkomis brolių ir seserų kompanijoje. Tai buvo ne šiaip sau reikalas, o gyvenimo ir patirties dalis, kurią daugelis anuomet vaikų būdami suaugusieji šiandien prisimena su šypsena.
Jei turite savo prisiminimų ar patirties apie sovietinį pieną ir jo pirkimą, mielai juos išgirsiu komentaruose!
