Sekite mus Facebook'e!
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp slaugos specialistų, medikų asociacijos konstatuoja, kad tokie epizodiniai sprendimai tik primaskuoja realią situaciją. Ji tuo metu – arti kritinės: slaugytojų masiškai trūksta, darbo sąlygos nepakeliamos, o algos apverktinos.
SAM pranešė, kad vėl ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp medicinos specialistų. Kaip pernai dalį šeimos gydytojų darbo perėmė slaugytojai, taip dabar siūloma dalį jų funkcijų perduoti slaugytojų padėjėjams.
Kaip skelbta, Seime po pateikimo pritarta parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad slaugos paslaugas teikia slaugytojai kartu su slaugytojų padėjėjais. Tokiu būdu pastariesiems galės būti suteikta daugiau kompetencijų, praplečiant jų veiklos ribas: slaugytojų padėjėjus labiau įtraukiant į klinikinį darbą, jiems perduodant mažiau sudėtingas slaugytojų funkcijas.
„Jau šiandien susiduriame su slaugytojų trūkumu, dėl to gali sutrikti tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, pacientams tenka ilgiau laukti.
Įstatymų pakeitimai leis perskirstyti funkcijas, o tai ne tik padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją, bet ir leis subalansuoti medikų darbo krūvius, o slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo profesijos taps patrauklesnės“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Vien darbu užkrauti neišeina – būtinas ir atlygis
Pačių medikų manymu, idėja gal ir skambėtų neblogai, tačiau akis bado, kad bėgama nuo esminės problemos – kritiškai didelio slaugytojo ir jų padėjėjų stygiaus.
Pasak Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovės Aušros Volodkaitės, tokie keitimai, atrodytų, natūraliai atsirado po to, kai pernai dalies šeimos gydytojo funkcijų buvo perkelta slaugytojams – jiems leista pratęsti gydytojo paskirtą gydymą ir išrašyti vaistus tam tikromis sąlygomis, jeigu gydymas efektyvus.
„Kadangi slaugytojams funkcijų daugėja, dalį jų reikalinga perkelti kitiems darbuotojams – slaugytojų padėjėjams ar apylinkių administratoriams, kitiems specialistams. Kita vertus, kiek mačiau, daugiau tos funkcijos palies dirbančiuosius stacionaruose, nebūtinai pirminės priežiūros įstaigose.
„Reikia galvoti, ar tiems žmonėms bus atlyginama už tą didesnį darbą ir ar jų pasiruošimas, švietimas, žinios, gebėjimai šiandien yra pakankami, kad galėtų jį atlikti.“
Būtų kaip ir logiškas sprendimas, tačiau vėlgi reikia galvoti, ar tiems žmonėms bus atlyginama už tą didesnį darbą ir ar jų pasiruošimas, švietimas, žinios, gebėjimai šiandien yra pakankami, kad galėtų jį atlikti. Aišku, matyt, būtų perduodamos tik tos funkcijos, kurios tikrai įveikiamos“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad nors jos vadovaujama profesinė organizacija slaugytojų padėjėjų ir neatstovauja, bendras vaizdas matomas.
„Dažniausiai irgi kalbame, viena, už darbą turi būti atlyginta ir, kita, adekvačiai reglamentuojamo darbo krūviai. Nes darbų gali krauti begalę, tačiau reikia įvertinti objektyvias galimybes – ar per tą patį darbo laiką turėdami didesnius skaičius pacientų ir darbo ar jie galės susitvarkyti su tuo.
Pacientų priežiūra yra komandinis darbas ir funkcijų perskirstymas galimas, tik vėlgi turi būti ir pakankamai komandos narių, jie pakankamai pasiruošę ir pakankamai atlyginami“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
Pacientai greitai pajunta savo kailiu
Ji konstatavo, kad tiek slaugytojų, tiek jų padėjėjų kad ir perskirsčius darbus tikrai nepadaugės. „Tikrai nėra taip, kad įstaigos pasakytų, jog šiuo metu jų užtenka ir nejaučiame trūkumo. Taip, yra investuojama į slaugytojų išsilavinimą, didinami įstojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičius, atsirado galimybė pasirašyti sutartis su įstaiga, gauti kaip ir stipendiją, apmokėjimą ir tiems, kurie neįstojo į finansuojamą vietą.
Bet pasigendame kitų žingsnių, kad būtų gydymo įstaigose patrauklios darbo vietos tiek slaugytojams, tiek kitiems specialistams. Kalbu ne tik apie darbo užmokestį, bet ir darbo krūvių reglamentavimą, darbo sąlygas. Tad iki minimo prestižo dar reiktų gerokai padirbėti“, – konstatavo pašnekovė.
„Visų pirma, ministerija niekaip nepripažįsta slaugytojų trūkumo, tai čia turbūt yra atskaitos taškas, dėl ko mes nesprendžiame tos problemos, o jų užkonservuojame.“
Pasak jos, didelį specialistų stygių pacientai labai greitai pajunta savo kailiu. „Jie labai gerai pajaučia, kai reikia laukti ir dėmesio, ir pagalbos iš darbuotojo. Tada natūraliai kyla ir nepasitenkinimas, pykčiai, skundai.
Slaugytojams tenka išgirsti ir labai daug neigiamų dalykų, tai dar labiau apsunkina jų darbą, supranti, kad tai yra sergantis ligonis, jam sunku, bet negali juk imti aiškinti visos darbo specifikos, kad darbuotojams irgi sunku, kai jų trūksta ir ne visada užtenka darbo rankų“, – neslėpė LSSO prezidentė.
Kosminiai skaičiai, kiek trūksta slaugytojų
Nors jau kuris laikas dega raudonas pavojaus signalas – Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojųi ir 2 355 slaugytojų padėjėjų, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigė, kad šie skaičiavimai neatitinka realybės.
„Visų pirma, ministerija niekaip nepripažįsta slaugytojų trūkumo, tai čia turbūt yra atskaitos taškas, dėl ko mes nesprendžiame tos problemos, o jų užkonservuojame. Jei ją užkonservuojame dabar, vadinasi, auginame ateičiai.
Tie skaičiai, kurie pateikiami, kad 2030 metais trūks 1300 slaugytojų yra visiškai iš piršto laužti, nes dabar pagal Akreditavimo tarnybos ir Valstybinės duomenų agentūros duomenis, neatitikimas yra 10 tūkst.
Akreditavimo tarnyboje yra 26 tūkst., o Valstybinė duomenų agentūra pateikia 16 tūkst. Jeigu šiuo metu trūksta 10 tūkst., tai kiek trūks 2030 metais, įvertinant tą faktą, kad stojimas į šią specialybę praktiškai 30 metų yra sumažėjęs ir ši dinamika nesikeičia“, – komentavo ji.
Kitas dalykas, pašnekovės teigimu, nežinomas tikrasis poreikis, kiek šių specialistų Lietuvai reikia. „Noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad kai pačioje pradžioje buvo pristatoma reforma, viceministrė Danguolė Jankauskienė rėmėsi skandinavų patirtimi, kurie sumažino stacionarų skaičių, tačiau padidino paslaugas namuose, kurias praktiškai turi atlikti ne kas kitas, o slaugytojai.
Tai atkreipiau dėmesį, kad sumažinus stacionaro apimtis santykis yra toks, kad atitinkamai reikėjo 8 kartus daugiau slaugytojų. Tai jei reikia 8 kartus daugiau slaugytojų, padauginame iš 10 tūkst. trūkumo, tai gausime, kad trūks 80 tūkst. slaugytojų. Tai – kosminiai skaičiai“, – konstatavo A. Gerliakienė.
Vos trečdalis lieka viešajame sektoriuje
Pašnekovė priminė, kad ne tik stojančiųjų į slaugą nedaugėja, jų tik trečdalis iš baigusių pasirenka dirbti viešojo sektoriaus įstaigose.
„Šiuo metu baigia apie 500 slaugytojų, trečdalis jų iš karto emigruoja į Skandinaviją, dalis nuteka į grožio industrijos verslą, kuris tik plečiasi, nes paslaugų poreikis didelis. Ir tik nedidelė dalis lieka viešajam sektoriui. Tarkime, pernai atėjo 50 slaugytojų ir tai, liks jos ten ar ne, yra didelis klausimas.
„Slaugytojo darbas tikrai nėra toks lengvas, tad sulaukę pensinio amžiaus ne visi ryžtasi dirbti papildomai, nebent juos įtikinėja, įkalbinėja, kad neišeitų, nes naujų specialistų nėra.“
Nes iš esmės nėra keičiamos darbo sąlygos, atlyginimas kažkiek keičiasi galbūt didmiesčiuose ir privačiame sektoriuje, bet regionuose, nepaisant to, kad darbas yra sudėtingas fiziškai ir emociškai, vis dar gaunama iki 1000 eurų į rankas.
Visiškai neskiriama dėmesio ruošiant slaugytojus emociniam atsparumui, kad jie mokėtų bendrauti su toksiškais žmonėmis – tiek pacientais, tiek kolegomis darbe. Jos nuolatos vargsta ir murkdosi mobinge ir čia niekas nesikeičia. Yra tik vienetai tokių, kurie turi pašaukimą šiai profesijai, bendrai kalbėti apie jaunimo pritraukimą į šį sektorių sudėtinga, nes tai nėra patraukli specialybė“, – liūdną realybę nupiešė ji.
Trečdalis slaugytojų – pensinio amžiaus
Pasak LMS atstovės, ką juo labiau kalbėti apie slaugytojų padėjėjus – jų atlyginimai dar mažesni ir išsilavinimas prastesnis. „Niekas nekalba apie tai, kad reikia suteikti daugiau išsilavinimo ir praplėsti darbo galimybes bei atitinkamai kelti atlyginimą.
Čia kaip panašiai slaugytojams buvo permesti šeimos gydytojų įpareigojimai – vaistų išrašymas ir panašiai. Nebuvo kalbama apie aprūpinimą įranga, darbo vietomis. Tai čia yra analogiškai – užkrausime darbo, bet nieko nekeisime“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Didelė problema – ir rinkoje esančių slaugytojų amžius: bene trečdalis jų yra pensinio amžiaus ar arti jo, tad jei staiga neapsikentusios darbo sąlygų išeitų iš darbo, krizė sveikatos sektoriuje galėtų tapti sunkiai suvaldoma.
„Pensinio amžiaus darbuotojai derasi su administracija, kad gautų darbą skyriuose, kuriuose jis gal yra lengvesnis, atitinkantis jų amžių, gal daromos ir nuolaidos, kartais atsisako dirbti ir papildomu krūviu, nes gauna pensiją ir kartu atlyginimą, tad paspirtis tikrai nemenka.
Bet daug kas per ilgus darbo metus įgyja ir sveikatos bėdų, lėtinių ligų. Slaugytojo darbas tikrai nėra toks lengvas, tad sulaukę pensinio amžiaus ne visi ryžtasi dirbti papildomai, nebent juos įtikinėja, įkalbinėja, kad neišeitų, nes naujų specialistų nėra“, – komentavo A. Volodkaitė.
Krizės link – šuoliais
LMS atstovė gūžčiojo pečiais, kad apie jokį politikų deklaruojamą slaugytojo specialybės prestižą negali būti nė kalbos.
„Ar čia yra veiklos imitacija, niekaip nesuprantama. Kodėl, visų pirma, negalvojama, kodėl žmonės neina į šią specialybę, kodėl jų negali prisikviesti? Kodėl dirbusios Lietuvoje slaugytojos su dideliu noru emigruoja į Skandinaviją, mokosi kalbos ir ten dirba?
Alga, taip, ten yra didelė, bet tai yra ne pagrindinis dalykas. Ten jos yra vertinamos, labai gerbiamos ir išties padaro daug dalykų. Pas mus slaugytoja gal jau ne tarnaitė ir pastumdėlė, bet tokio statuso, kokį ji galėtų turėti ir kokį turi Skandinavijoje ar Vokietijoje, Lietuvoje, deja, nėra“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Ji sutiko, kad šiuo metu krizės link judama ne žingsniais, o šuoliais. „Kadangi slaugytojų trūkumo klausimą keliu ne pirmus metus, nebežinau, kiek dar galima atkreipinėti ministerijos dėmesį. Panašu, kad jie turi savo vagą ir jiems viskas atrodo gerai, viskas kontroliuojama.
Grįžtant prie pačių duomenų neatitikimo – sakė, kad bus įkurta SAM duomenų agentūra. Nežinau, kam reikia dubliuoti, tai irgi rodo tam tikrą galbūt nenorą dalintis arba skaidrumo vengimą. Būtent tai, kad vyksta didžiulės permainos tiek praeitoje, tiek planuojamos šioje kadencijoje, tačiau nesiremiama tiksliais duomenimis, daro valstybei labai didžiulę žalą.
Užuot ieškant sprendimų tariantis su medikais, daroma visai priešingai, nusprendžia patys, kas bus geriau. Taip sistema negali normaliai funkcionuoti. Prieš kelis mėnesius Seime buvo organizuotas renginys problemoms slaugos sektoriuje aptarti, kur dalyvavo Sveikatos reikalų komiteto atstovai, kviesti SAM, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai, tačiau mūsų balsas vis nepasiekia adresato“, – konstatavo A. Gerliakienė.
