Sekite mus Facebook'e!
Lenkija garsiai pasakė „ne“ grynųjų pinigų ribojimui. Prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, kuriuo nuo 2024-ųjų visiškai atšaukiami buvę planai apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Tai reiškia, kad lenkai ir toliau galės laisvai rinktis – mokėti kortele, programėle ar senais gerais banknotais.
Šis sprendimas sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, nes būtent Teisingumo ministerija nuo pat pradžių laikėsi griežtos pozicijos: grynieji turi likti.
„Grynieji yra laisvė“
Lenkijos generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro neslėpė emocijų:
„Mums pavyko apginti lenkų laisvę turėti grynųjų pinigų. Bankų lobistai ir eurokratai norėjo juos išnaikinti, bet mes pasakėme – ne. Jei nori naudoti kortelę – prašom, bet pilietis privalo turėti teisę rinktis. Grynieji – tai suverenumo simbolis, tai žmonių saugumas ir privatumas. Juos ginsime, ypač šiandien, kai už mūsų sienų vyksta karas.“
Šis pasisakymas sulaukė audringų diskusijų – vieni džiaugiasi, kad pagaliau apginta paprastų žmonių teisė, kiti pabrėžia, kad šešėlinė ekonomika nuo to tik klestės.
Apribojimai būtų uždarę dalį žmonių
Pagal buvusį planą, verslams riba atsiskaitymams grynaisiais turėjo kristi iki 8 tūkst. zlotų (vietoj 15 tūkst.), o gyventojams – iki 20 tūkst. zlotų. Teisingumo viceministras Marcinas Warcholas aiškiai įvardijo, ką tai būtų reiškę:
„18 proc. lenkų vis dar neturi kortelių, o tarp senjorų – beveik pusė. Ar mes tikrai norime juos išstumti iš kasdienio gyvenimo? Galimybė atsiskaityti grynaisiais suteikia saugumo visiems.“
Jam pritarė ir Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis – jis dar 2021-aisiais kreipėsi į vyriausybę, kad žmonėms būtų garantuota teisė rinktis grynuosius.
Europa eina kitu keliu
Kol Lenkija griežtai gina grynuosius, kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, tyliai, bet užtikrintai juda link ateities be banknotų. Pas mus jau įvesti ribojimai – atsiskaityti grynaisiais galima tik iki 5 tūkst. eurų, o daugiau – tik kortele ar pavedimu.
Švedijoje grynieji jau beveik legenda – 98 proc. gyventojų turi korteles, o daugelyje vietų grynųjų paprasčiausiai nepriima. Norvegijoje padėtis dar radikalesnė – vos 3–5 proc. pirkimų vyksta grynaisiais, likusius pakeitė kortelės ir mobiliosios programėlės.
Ateities vizija – net ne kortelės, o veidas ar delnas
Ir tai dar ne pabaiga. Pasaulis jau eksperimentuoja su naujomis, kai kam bauginančiomis technologijomis. „Mastercard“ Didžiojoje Britanijoje bei Brazilijoje testuoja sistemą, kur užtenka parodyti veidą vietoje kortelės. O „Amazon“ Jungtinėse Valstijose į parduotuves diegia delnų atpažinimo terminalus – atsiskaitai ne kortele, o rankos mostu.
Tad, kai Europa ir pasaulis sparčiai juda link skaitmeninių pinigų bei biometrinių mokėjimų, Lenkija pasuko kitu keliu – ir skelbia: „grynieji turi likti, nes jie yra laisvės, privatumo ir nepriklausomybės garantas“.
Sveiki, aš esu Edvinas Narušis – žmogus, kuriam patinka rašyti ir dalintis turiniu įvairiomis temomis. Kuriu naujienas, straipsnius, aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus ir horoskopus.
Visa tai publikuoju tinklalapyje juokingi.lt, kur siekiu, kad kiekvienas lankytojas rastų sau įdomų ir naudingą turinį – tiek rimtesnių minčių, tiek įkvėpimo ar pramogos.
