Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Liberalai su konservatoriais ragina Gitaną Nausėdą neatiduoti Energetikos ministerijos „Nemuno aušrai“

Sekite mus Facebook'e!



Patiko straipsnis? Pasidalink!

V. Čmilytė-Nielsen: tai būtų pavojingas precedentas

Seimo Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų atstovai kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami neskirti „Nemuno aušros“ partijos deleguoto kandidato vadovauti Energetikos ministerijai. Pasak politikų, toks žingsnis keltų rimtą grėsmę Lietuvos energetinei nepriklausomybei ir sukeltų visuomenės pasitikėjimo krizę.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė ir partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė:

„Mes tapome energetinės nepriklausomybės pavyzdžiu ir tai kėlė ypač didelį Rusijos nepasitenkinimą – Lietuvos sėkmė visada buvo ašaka Rusijos gerklėje. Dabar ypač svarbus energetikos sektorius patenka į „Nemuno aušros“ rankas: ir ne tik ministerija – ši kompanija užsimojo susikurti ir Energetikos komitetą Seime. Tokios vidinės grėsmės Lietuvos energetikos projektams ir nepriklausomumui nebuvo labai seniai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.[1]

Ji tikisi, kad Prezidentas, nuolat akcentuojantis saugumo klausimus, atsižvelgs į rizikas ir priims sprendimą, kuris neparalyžiuos Lietuvos energetikos planų.

Diskusijos dėl „Nemuno aušros“ vaidmens energetikos projektuose

Kreipimesi pabrėžiama, kad „Nemuno aušros“ politikai anksčiau kryptingai veikė prieš strateginius Lietuvos energetikos projektus. Jie kritikavo suskystintųjų dujų terminalą „Independence“, kurstė visuomenės nepasitikėjimą elektros sinchronizacija su kontinentine Europa, o dabar savo taikiniu pasirinko bendrovę „Ignitis“, vystančią vėjo jūrų parko projektą.

Pasak kreipimąsi pasirašiusių parlamentarų, tokia veikla rodo priešišką požiūrį į energetinės nepriklausomybės iniciatyvas ir kelia grėsmę tolesniems projektams.

A. Dudėnas dar metų pradžioje įspėjo dėl „Ignitis“ jūrinio vėjo parko projektų rizikų

Dar 2025 m. kovo mėnesį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys, socialdemokratas Arūnas Dudėnas viešai perspėjo, kad „Ignitis grupė“ siunčia prieštaringas žinutes dėl pirmojo jūrinio vėjo parko projekto Baltijos jūroje. Jo teigimu, kai kurie įmonės atstovai tvirtino, jog darbai vyksta pagal planą, o kiti pripažino, kad vėlavimas gali siekti net penkerius metus. A. Dudėno nuomone, tokia situacija rodo neatsakingą požiūrį ir kelia grėsmę, jog pirmasis parkas taip ir nebus pastatytas.

Kartu parlamentaras atkreipė dėmesį į konservatorių vadovaujamos Energetikos ministerijos paskelbtą antrojo vėjo parko konkursą, kurio sąlygos numato, kad vystytojui gali būti primokama iki 125 eurų už pagamintą megavatvalandę net penkiolikos metų laikotarpiui. Dudėnas pabrėžė, jog tai reikštų tiesioginę naštą elektros vartotojams. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos blogiausią scenarijų, tokios išmokos per VIAP mechanizmą galėtų siekti apie 3,47 mlrd. eurų.

„Antrojo konkurso sąlygos yra žymiai palankesnės vystytojui, tačiau gyventojams tai nėra gera naujiena. Vartotojai mokės didelę kainą, o pirmojo parko statybos gali visai sužlugti“, – teigė A. Dudėnas, pabrėždamas, kad „Ignitis“ demonstruoja monopolininko mentalitetą ir pamiršta, jog didžiausias jos akcininkas yra valstybė bei jos piliečiai.[2]

A. Skardžius ne kartą pabrėžė: Lietuva už „Independence“ sumokėjo per daug

Diskusijos dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo „Independence“ Lietuvoje tęsiasi ne vienerius metus. Dar 2022 m. balandžio 11 d. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ Seimo narys Artūras Skardžius kartojo, jog terminalas Lietuvai kainavo pernelyg brangiai. Jis teigė, kad už šią sumą šalis galėjo įsigyti net „Mistral“ tipo karo laivus.

„Už milijardą galima nupirkti laivų tokių, kuriuos prancūzai statė rusams, t. y., „Mistral“ tipo laivų, kurio vieno kaina yra 620 mln. Taip buvo skelbiama. Tai štai, mes galėjome turėti 3 laivus: 2 karo ir SGD“, – tuo metu kalbėjo A. Skardžius.

A. Skardžius dar 2014–2015 m. vadovavo parlamentiniam tyrimui dėl energetikos projektų ir tuomet terminalą įgyvendinusią „Klaipėdos naftą“ kritikavo už tariamą neskaidrumą, o projekto vadovą Roką Masiulį buvo pavadinęs „kvalifikuotu sukčiumi“. Jo pozicija, kad Lietuva permokėjo už „Independence“, išliko ir vėlesniais metais, nepaisant Konstitucinio Teismo patvirtinimo, kad projektas buvo teisėtas ir atitiko valstybės saugumo interesus.[3]

210

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *