Sekite mus Facebook'e!
Liepos mėnesį burokėliai pradeda savo pagrindinį etapą – šakniavaisių augimą. Šiuo metu galime prisidėti prie didesnio derliaus masės užpildymo ir cukrų kiekio joje. O dabar papasakosiu, kaip tai padaryti efektyviau.

Visų pirma, burokėlius liepą reikia gerai supurenti. Taip geriau pasiskirstys drėgmė, o trąšos tolygiau pasiskirstys kvėpuojančioje dirvoje. Jei yra nupjautos žolės, bus nepaprastai gerai, jei ją naudosime kaip mulčią. Pakankamas drėgmės kiekis burokėliams liepą yra labai svarbus, o išdžiūvusios piktžolės puikiai ją išlaikys dirvoje. Be to, per visą puvimo laikotarpį mulčias tarnaus kaip ilgalaikė trąša.

Liepos pradžioje burokėliams naudingos trąšos, kuriose gausu fosforo ir kalio. Nėra prasmės duoti superfosfato, jis per ilgai virsta lengvai virškinama forma. Geriau naudoti kompleksinius trąšas arba kalio monofosfatą, 15 g 10 litrų vandens. Aš asmeniškai kalio monofosfatą įdedu tik tris kartus per mėnesį.
Jei burokėlių viršūnės silpnai auga, šakniavaisiai negalės plačiai išsikeroti. Tai išimtinis atvejis, kai vasaros viduryje pasėliui duodama azoto, siekiant paskatinti antžeminių dalių vystymąsi. Tai dažniausiai pastebima neturtingose dirvose, kuriose nebuvo žaliosios trąšos ir sėjomaina. Burokėliai taip pat turi mažus lapelius smėlingose ir molingose dirvose.

Liepos mėnesį burokėlius azotu galima tręšti mineralais arba pasigaminti žaliosios arbatos, praturtintos dilgėlių ar kiaulpienių lapais. Šios piktžolės pasižymi ypač maistinga chemine sudėtimi. Norint gauti trąšų, indą reikia užpildyti piktžolėmis 1/10 dalimi, o likusią dalį – vandeniu. Po savaitės skystis bus paruoštas naudoti. Tirštą masę padengiu kaip mulčią, o ekstraktą naudoju sodiniams neskiesdamas vandeniu.
Dar geresnio efekto galima pasiekti naudojant „Gummi“ grupės trąšas. Jos ne tik vienkartiniu būdu veikia derlių, bet ir gerina dirvožemį, todėl jis tampa sveikesnis.

Jei birželio pabaigoje–liepos mėnesiais smarkiai ir ilgai lyja, maistinės medžiagos patenka į gilesnius dirvožemio sluoksnius, iš kurių burokėliai negali jų išgauti. Todėl prasminga burokėlius „ant lapo“ papildomai patręšti kalio sulfatu, 1 valg. šaukštu 10 litrų vandens. Naudojimo laikotarpis yra maždaug liepos vidurys.
Iš liaudiškų priemonių burokėliams maitinti liepą anksčiau buvo naudojamas mėšlas, tačiau iš burokėlių lapų taip pat gamindavo kopūstų sriubą, nes bręsdavo daug viršūnėlių, o šakniavaisių – mažai. Juk mėšle gausu azoto, bet ne fosforo ir kalio (šakniavaisių augimui). Jei norite tręšti burokėlius improvizuotomis stimuliatoriais, geriau naudoti pelenus. Pakanka tiesiog pabarstyti jais sodinius, 1 valg. šaukštą kv. m, kartą per savaitę.
