Sekite mus Facebook'e!
Reiškiniai pasirodantys Lietuvos danguje vis dažniau stebina lietuvius. Šią vasarą tautiečiai ypač dažnai dalijasi savo užfiksuotais neeiliniais reiškiniais „Facebook“ įsikūrusioje grupėje „Orų entuziastai“. Šįkart dalijamės Klaipėdoje užfiksuotu nekasdieniu reginiu.
Lina Galinė Klaipėdoje užfiksavo neeilinį reginį. Moteris rašė, kad įspūdingos formos debesis pavyko nufotografuoti.
Šis įrašas „Orų entuziastų“ grupėje sulaukė nemažai dėmesio – žmonės dosniai spaudė „patinka“ bei komentavo, kad reginys išties įdomus.
Paaiškino, koks tai reiškinys
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika sako, kad Klaipėdoje užfiksuotas reiškinys – artėjantis šelfas su arkiniais debesimis, kuris nufotografuotas neįprastu kampu.
„Arkiniai debesys – nuo debesies pagrindo žemyn nutįsę arkos ar dantyto veleno pavidalo debesų elementai, besiformuojantys priešakinėje cumulonimbus debesų dalyje.
Arcus debesų formavimasis susijęs su nuo debesies greitai besileidžiančiu šaltu oru ties škvalo linija“, – aiškina jis.
Gamtos stebuklą užfiksavo ir Biržų rajone
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad neseniai Biržų rajone gyvenantis Aidas Survila pasidalijo kadru, kuriame užfiksuotas dar vienas gamtos stebuklas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika sako, kad peržvelgus meteorologinio radaro nuotrauką bei palydovinius vaizdus panašiausia, kad tai buvo pavienis (izoliuotas) cumulonimbus capillatus incus debesis, išvertus iš lotynų kalbos – kamuolinis lietaus plaukuotasis-priekališkasis debesis.
„Debesų atlaso teorija sako, kad Cumulonimbus debesų rūšis, pasižymi tuo, jog viršutinėje debesies dalyje susiformuoja plunksninių debesų pavidalo plaukų pluošto formos.
Tai požymis, jog vyksta intensyvus debesies viršūnės apledėjimo procesas. Ši debesų rūšis visada formuojasi cumulonimbus debesies priekale.
Ypač galingos konvekcijos metu (kuri dažniausiai intensyviausia centrinėje debesies dalyje) oro srautai atsiremia į inversinį apatinės stratosferos sluoksnį ir pasklinda po juo.
Taip debesies viršūnė įgauna priekalo formą.
Pagal priekalo viršūnės padėtį galima nustatyti troposferos viršutinės ribos aukštį“, – pasakoja specialistas.
Taip pat G. Valaika priduria, kad ne visada užtenka vienos nuotraukos, kai norime tiksliai identifikuoti debesų rūšį, o tarp nuotraukų turėtų būti bent keliolikos minučių skirtumas.
Tačiau specialistas patikina, kad šioje nuotraukoje matome būtent įvardytąjį debesį.
