Visą Europą sukrėtė Danijos karinės žvalgybos ataskaita.
Lietuva ir Lenkija pradėjo precedento neturintį, skubų pasirengimą masinei civilių gyventojų evakuacijai link bendros sienos. NATO partneriai Baltijos regioną oficialiai pripažino maksimalios rizikos zona, todėl užkulisiuose prasidėjo blogiausio karinio scenarijaus modeliavimas. Šį staigų gynybos ministerijų aktyvavimą išprovokavo neseniai paviešinta, visą Europą sukrėtusi Danijos karinės žvalgybos ataskaita – joje atvirai perspėjama apie didelę ribotos Rusijos invazijos į NATO šalį tikimybę jau per ateinančius du mėnesius.
Siekdami užbėgti įvykiams už akių, Vilnius ir Varšuva nusprendė veikti nedelsiant. Kaip praneša autoritetingas Lenkijos leidinys TVP, šiuo metu intensyviai derinamos masinio civilių gelbėjimo iš galimų apsupties zonų procedūros. Rengiamas specialus tarpvyriausybinis susitarimas, kuris karo atveju visiškai panaikins bet kokias biurokratines kliūtis ir užtikrins žaibišką sienos kirtimą.
„Procedūros, logistika ir infrastruktūros pajėgumai analizuojami kartu su kolegomis iš Lenkijos, o pats planas turėtų būti parengtas pasiekus abiejų šalių susitarimą“, – situaciją oficialiai patvirtino Lietuvos nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas.
Šiuo metu Lietuvoje jau aidi civilinės gynybos signalai – vyksta didelio masto nacionalinės pratybos. Jose tiesiogiai dalyvauja 20 aukšto rango Lenkijos pareigūnų, atsakingų už logistikos koordinavimą. Didžiausiu galvos skausmu strategams išlieka Suvalkų koridorius – strategiškai pavojingas 100 kilometrų sausumos ruožas, įspraustas tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Ekspertai neabejoja: būtent šią gyvybiškai svarbią jungtį V. Putino armija bandys atkirsti pirmosiomis agresijos valandomis, todėl kuriamas evakuacijos planas reikalauja maksimalaus greičio ir visiškos tarnybų autonomijos.
Šaltiniai:
from-ua.org/newsAut. teisės: MTPC