Skaudi netektis – mirė 12-metė rokiškietė Urtė Žigajevaitė, ilgus metus kiekvieną dieną kovojusi už savo galimybę gyventi.
Šios mergaitės istoriją žinojo kone visa Lietuva, o prie jos gydymo ir pagalbos mylintiems tėvams prisidėjo gausybė lietuvių, kurių širdis suvirpino jos istorija.
Mirė 12-metė Urtė
Socialiniame tinkle „Facebook“ žinia apie mylimos mergaitės netektį pasidalinta grupėje „Vilties spindulėlis“. Jie pranešė, kada ir kur bus galima atsisveikinti su Urte.
„Šiandien mūsų Spinduliukų grupę užtemdė juodas skausmo debesis…
Su neapsakomu liūdesiu širdyse dalijamės žinia, kad šiandien į angelų gretas iškeliavo mūsų mylima Urtė.
Mergaitė, kurios šypsena sugebėdavo nušviesti net tamsiausią dieną. Mergaitė, kurios stiprybė ir valia gyventi stebino visus ją pažinojusius. Tikra kovotoja, kasdien įrodžiusi, kad net mažiausiose širdelėse telpa didžiausia drąsa. Ji kovojo tyliai, kantriai, nepaprastai stipriai. Tačiau šiandien jos pavargusi širdelė nusprendė pailsėti…
Kartais gyvenimas užduoda klausimus, į kuriuos nėra atsakymų. Kodėl išeina tie, kuriuos taip stipriai mylime? Kodėl užgęsta patys ryškiausi spindulėliai? Lieka tik skausmas, ilgesys ir begalė prisiminimų, kurių niekas niekada neatims.
Urte, ačiū už kiekvieną tavo šypseną, už kiekvieną stiprybės pamoką, už šviesą, kurią palikai mūsų širdyse. Tu išmokei mus džiaugtis mažais stebuklais, vertinti kiekvieną akimirką ir tikėti net tada, kai atrodo neįmanoma. Tavo gyvenimas buvo trumpas, bet nepaprastai prasmingas. Tu palikai pėdsaką kiekvieno tave pažinojusio žmogaus širdyje.
Šiandien dangus pasipildė dar vienu angelu. Tikime, kad ten, aukštai, nebėra skausmo, ligų, baimės ir kančios. Tik ramybė, šviesa ir begalinė meilė.
Nuoširdžiausia užuojauta Urtės mamytei, tėčiui, broliui, artimiesiems ir visiems, kurie ją mylėjo. Nėra žodžių, galinčių palengvinti tokį skausmą, tačiau norime, kad žinotumėte – gedime kartu su jumis.
Skrisk lengvai, mažasis angele…
Tavo kova baigėsi, tačiau Tavo šviesa mūsų širdyse degs amžinai.
Jeigu kas nors norėtų paremti Urtės šeimą šiuo be galo sunkiu metu, tai galite padaryti:
INDRĖ ŽIGAJEVA
LT09 7300 0101 3199 2644
Urtė buvo mūsų gyvenimo šviesa, mūsų spindulėlis, todėl šeima labai prašo atsisveikinant nesirengti juodai. Vietoje tamsių drabužių rinkimės šviesias spalvas – tokias, kokia buvo pati Urtė: šviesi, jauki ir kupina meilės.
Taip pat kviečiame atsinešti baltų gėlyčių arba spalvotų žiedų, kurie simbolizuotų jos šviesą, džiaugsmą ir meilę gyvenimui.
Išlydėkime mūsų Urtėlę ne gedulo tamsa, o šviesa, kurią ji paliko kiekvieno mūsų širdyje.
Mažosios Urtės istorija
Naujienų portalas tv3.lt apie mažosios Urtės istoriją rašė dar 2018 metais, kai mergaitei buvo penkeri. Kaip tuo metu prisiminė Urtės mama Indrė, jos nėštumas buvo iš tiesų labai geras ir lengvas.
Pati moteris tikino, kad tokio nėštumo linkėtų kiekvienai moteriai. Vieną rugsėjo dieną pajutusi stiprų maudimą nugaroje, moteris nusprendė dėl viso pikto nuvažiuoti į ligoninę ir čia laukti gimdymo.
„Galvojau, kad taip bus saugiau. Kai atvažiavau, man gimdos kaklelis buvo atsivėręs 6 cm, nuleido vandenis ir po penkiolikos minučių prasidėjo stiprūs sąrėmiai.
Man atrodė, kad aš jau gimdau, bet man liepė nestumti, nes vaikas iškris ant žemės. Kol gydytojai susiruošė, du kartus pastūmiau ir dingo sąrėmiai.
Tada jie panaudojo vakuuminį ekstraktorių, kuriuo bandė ištraukti vaiką. Traukė jie net penkis kartus. Padėjo Urtei ne lengviau gimti, o tiesiog išplėšė mano vaiką“, – tikino mergaitės mama ir prisiminė sunkų savo dukros kelią jau nuo pirmųjų dienų:
„Tada lūžo kaukolė, mergaitė užduso, išsiliejo kraujas į smegenis. Ją atgaivino tik po pusvalandžio, vėliau sekė sepsis, meningitas… Ir dabar jau turime, ką turime.“
Mama su savo dukrele Urte namo grįžo tik po dviejų mėnesių. Kaip tąkart prisiminė Urtės mama, iš pradžių mergaitei prasidėjo epilepsijos priepuoliai, ji valgydavo pro zondą, įkišta į nosį, nelaikė galvos, nesėdėjo, pati negėrė skysčių, prasidėjo plaučių uždegimai.
Būdama vos penkerių per savo gyvenimą Urtė turėjo 21 plaučių uždegimą, 10 – inkstų ir tris sepsius, begalę šlapimo takų uždegimų, kraujagyslių tromboflebitą. Medikai tuo metu mamą tikino nusiteikti, kad į ligoninę teks grįžti kas dvi savaites – kiekvieną kartą tekdavo įveikti šimtą kilometrų iki Panevėžio ligoninės, kur buvo gydoma Urtė.