Premjerė: „Ignitis grupės“ delistingavimas vyktų palaipsniui, išpirktume „akciją po akcijos“

Sekite mus Facebook'e!

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad valdančiojoje koalicijoje bus kalbamasi apie galimybes valstybei palaipsniui, „akcija po akcijos“ išpirkti privatiems investuotojams priklausančią valstybinės „Ignitis grupės“ akcijų dalį.

„Tikrai nereikia baimintis, kad staiga ateis diena X ir mes paimsim 25 proc. (privatiems investuotojams priklausančias grupės akcijas – ELTA) ir išpirksim už XXX sumą – taip tikrai nebus, mes sutarėme įvertinti galimybes po truputį, jeigu tos galimybės leis, paleisti procesą, kad vis daugiau ir daugiau akcijų grįžtų į valstybės rankas“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė premjerė.

Pasak I. Ruginienės, dėl grupės akcijų delistingavimo sutarimas buvo rastas derybose dėl naujosios koalicijos.

Ji priminė, kad panašus akcijų išpirkimo procesas prieš daugiau nei 15 metų vykdytas „Leo LT“, nacionalinėje elektros energetikos bendrovėje, o dabar koalicija esą nori „pradėti pokalbių procesą“ ir dėl „Ignitis grupės“ kontrolės.

„Kalbu apie procesą, (…) ne apie vieną dieną, kalbu apie paskaičiuotą galimybę palaipsniui žingsnis po žingsnio, akcija po akcijos susigrąžinti (grupės kontrolę – ELTA) atgal į valstybės rankas“, – pridūrė politikė.

I. Ruginienės nuomone, sudėtingoje geopolitinėje situacijoje valstybė strateginius projektus turėtų valdyti pilna apimtimi.

„(Akcijas reikia išpirkti – ELTA) tam, kad valstybė turėtų pilną kontrolę ir visą akcijų paketą savo rankose – man atrodo, ypatingai kai kalbame apie strateginius objektus, (…) dabartinėje jautrioje geopolitinėje padėtyje labai svarbu, kad valstybinis sektorius pilna apimtimi būtų valstybės rankose“, – aiškino I. Ruginienė.

„Ignitis“ akcijų išpirkimas valstybei kainuotų šimtus milijonų

„Delfi“ primena, kad jau imtasi skaičiuoti, kiek tokie planai atsieis valstybės biudžetui. „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus teigė, kad pagal šiandieninę biržos kainą valstybei nupirkti 25 proc. „Ignitis“ akcijų, kuriomis laisvai prekiaujama biržoje, kainuotų apie 380 mln. eurų. „Iš tiesų pirktų brangiau, nes bandant supirkti viską akcijos kaina, tikėtina, brangtų bent 20 proc.“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertino, kad reikėtų iki pusės milijardo eurų, be to, sumažėtų įmonės skaidrumas.

„Iš kur tokie pinigai? Dar daugiau skolintis? Dar labiau didinti mokesčius? Ar skirti mažau pinigų krašto apsaugos finansavimui? Praradimai būtų ir platesnio masto – mažėtų likvidumas akcijų rinkoje, būtų mažiau potencialių stambių užsienio investuotojų, sunkiau kitoms valstybės ir privačioms įmonėms pritraukti kapitalo.

Kam gali būti naudinga tokia iniciatyva? Jei nelieka smulkiųjų akcininkų, galima įmonės akcijas delistinguoti iš biržos, nebus akylų investuotojų akių, stebinčių įmonės ketvirtines finansines ataskaitas, veiklos skaidrumą ir efektyvumą. Lengviau po kilimu keisti vadovus, stabdyti strategines investicijas į atsinaujinančią energetiką. Tai nenaudinga niekam, kam nors kiek rūpi ilgalaikė Lietuvos ir jos gyventojų gerovė“, – apibendrino ekonomistas.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė vertino, kad akcijų išpirkimas gali atsieiti 700-800 mln. eurų. Plačiau apie vertinimus skaitykite čia.

„Ignitis grupės“ akcijų viešas siūlymas Baltijos šalių akcijų biržoje „Nasdaq“ pradėtas 2020-ųjų spalį. Įmonę ir toliau valdo valstybė – 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai.

Tuo metu likusius daugiau nei 25 proc. akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje.

Siūlymus delistinguoti „Ignitis grupės“ akcijas į savo rinkiminę programą buvo įtraukusi ir naujai valdančiajai koalicijai priklausanti „Nemuno aušra“.

Šaltinis: delfi.lt