Sekite mus Facebook'e!
Rugpjūtis – tai mėnuo, kai dauguma žmonių atsipalaiduoja. Vaikai dar džiaugiasi paskutinėmis atostogų dienomis, tėvai paskubomis nuima derlių, o miestų gyventojai dar nori išspausti paskutines šiltas dienas. Tačiau būtent šis vasaros laikotarpis tampa klastingas. Gamta, kuriai žmonės dažnai rodo abejingumą visą sezoną, rugpjūtį lyg atkeršija – tyliai, negailestingai ir be įspėjimo.
1. Erkės: grįžta stipresnės nei bet kada
Dauguma galvoja, kad erkės aktyviausios pavasarį. Tačiau tikrieji pavojai pasirodo rugpjūtį – antrasis erkių aktyvumo pikas sugrįžta būtent vasaros pabaigoje. Ir jei pavasarį dar buvome atsargesni, dėvėjome ilgarankovius, purškėmės repelentais, tai rugpjūtį jau atsipalaidavome. Ir čia – klaida.
Rugpjūčio erkės dažnai platina ne tik Laimo ligą, bet ir mirtiną erkinį encefalitą. Skiepytų žmonių vis dar mažuma, o pasekmės – skaudžios.
2. Grybai: mirtinas pasitikėjimas savimi
Miškai kviečia – dvelkia grybais, rasotu samanų kvapu, žadina vaikystės prisiminimus. Tačiau entuziazmas dažnai užgožia budrumą. Žmonės renka nepažįstamus grybus, nepasitikrina dvininkų, patys eksperimentuoja virtuvėje.
Vos vienas nuodingas grybas sriuboje – ir žmogus gali atsidurti reanimacijoje per kelias valandas.
Ypač pavojingi grybų patiekalai vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms – jų organizmas jautresnis toksinams.
3. Žydintys vandenys – nematoma grėsmė
Vandens telkiniai rugpjūtį atrodo kaip atgaiva karštyje. Tačiau kuo šiltesnis vanduo, tuo daugiau pavojų slepiasi po jo paviršiumi. Ežerai ir tvenkiniai žydi – daugėja melsvadumblių ir patogeninių bakterijų.
Žydinčiuose vandens telkiniuose maudytis pavojinga – galima užsikrėsti žarnyno infekcijomis, pasigauti odos uždegimą ar net intoksikuotis melsvadumblių toksinais.
Tėvai dažnai leidžia vaikams pliuškentis neprižiūrėtose balose, nes „juk dar vasara“. Ir tai – dar viena rugpjūčio klaida.
4. Karštis + darbas = perdegimas
Rugpjūtį kaimas verda nuo darbo. Karvės, daržai, bulviakasiai, šienas – visi reikalauja dėmesio. Dažnai vyresni žmonės dirba nuo ankstyvo ryto iki vakaro, per karščius, negerdami pakankamai vandens.
Kasmet rugpjūtį fiksuojama dešimtys širdies smūgių, insultų ar ūmaus perkaitimo atvejų. Ir daugelis jų – tiesiogiai susiję su fiziniu pervargimu.
5. Emocinis sprogimas – paskutinės atostogų dienos
Vasaros pabaiga psichologiškai slegia daug žmonių – ypač vaikus, paauglius ir tėvus. Mokslo metų artėjimas, grįžimas į rutiną, finansinis spaudimas, šeimyniniai ginčai. Visa tai tyliai kaupiasi ir… dažnai išsiveržia.
Rugpjūtį padaugėja:
- Psichologinių krizių.
- Nerimo atvejų.
- Konfliktų šeimoje.
- Savęs žalojimo atvejų tarp paauglių.
Mes esame įpratę, kad „vasara = laimė“, tačiau jos pabaiga – tai stipri emocinė perkrova, kurią dažnai ignoruojame.
6. Gamtos „kerštas“ – ar tai tik metafora?
Gamta nekovoja su žmogumi tiesiogiai. Ji tiesiog atsako. Atsako tyliai – per bakterijas, vabzdžius, grybus, šilumą, vandenį. Ir šis atsakas būna skaudesnis tiems, kurie per visą vasarą pamiršo atsakomybę už savo elgesį.
Mes kertame medžius, deginame šakas, šiukšliname pakrantes, einame į mišką be apsaugos, laužome gamtos ritmus. O rugpjūtį – paskutinį gamtos pilnatvės mėnesį – ji tarsi primena, kas yra kas.
Kaip išvengti rugpjūčio spąstų?
- Nepamirškite erkių – net jei vasara baigiasi.
- Nerinkite nepažįstamų grybų.
- Maudykitės tik patikrintuose vandens telkiniuose.
- Dirbdami fiziškai – darykite pertraukas, gerkite skysčių.
- Skirkite dėmesio emocinei savijautai – savo ir artimųjų.
- Neapsigaukite saule – rugpjūtį UV spinduliai vis dar intensyvūs.
Išvada: rugpjūtis – ne vasaros pabaiga, o jos išbandymas
Nors kalendoriuje dar šviečia vasaros dienos, rugpjūtis dažnai atneša didžiausias pamokas. Tai mėnuo, kai žmonės labiausiai pažeidžiami – nes tiki, kad pavojai jau praeityje.
Bet gamta nepamiršta. Ji stebi, kaupia ir galiausiai – keršija. Ne iš blogos valios, o iš balanso pažeidimo. Ir mūsų pareiga – išmokti tai suprasti.
