Rusija viešai pranešė apie naują vakciną nuo vėžio – „Enteromix“, kuri, anot šalies pareigūnų, esą jau „paruošta“ klinikiniam naudojimui. Maskva tikina, kad tai personalizuota mRNR vakcina, paremta panašia technologija kaip COVID-19 skiepai, o gavus oficialų leidimą, ji būtų tiekiama nemokamai. Tačiau tarptautiniai ekspertai įspėja – kol kas tai daugiau politinis pareiškimas nei reali gydymo galimybė. Apie tai rašo timesofindia.indiatimes.com.
Vakcina, kuri dar tik žengia pirmuosius žingsnius
„Enteromix“ esą kuriama taip, kad atitiktų kiekvieno paciento naviko genetinius ypatumus. Oficialiai skelbiama, jog vakcina treniruoja imuninę sistemą atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles, taip išvengiant sunkių šalutinių poveikių, kuriuos sukelia chemoterapija ar radioterapija.
Vis dėlto iki šiol atlikti tik ankstyvieji bandymai, kuriuose dalyvavo vos 48 pacientai. Tai – per maža imtis, kad būtų galima daryti patikimas išvadas apie gydymo efektyvumą.
Įspūdingi, bet dar nepatvirtinti rezultatai
Rusijos Federalinės medicinos ir biologijos agentūros vadovė Veronika Skvorcova paskelbė, kad bandymų metu naviko dydis sumažėjo 60–80 proc., o pacientų būklė pagerėjo. Taip pat tikinama, kad nepasitaikė rimtų šalutinių poveikių.
Tačiau iki šiol šie rezultatai nebuvo nepriklausomai peržiūrėti ar publikuoti tarptautiniuose medicinos žurnaluose. Be to, mokslininkai primena, kad panašūs „stebuklingi proveržiai“ ankstyvuose etapuose dažnai nepasitvirtina vėlesniuose tyrimuose.
Maskvos pažadai – politika ar realybė?
Vakciną kuria Rusijos Nacionalinis radiologijos tyrimų centras kartu su Engelhardto molekulinės biologijos institutu. Anot oficialių pareiškimų, pirmiausia „Enteromix“ bus skirta kovai su storosios žarnos vėžiu – viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje. Vėliau planuojama taikyti ir melanomos bei smegenų vėžio gydymui.
Rusijos valdžia pabrėžia, kad ši vakcina pacientams bus suteikta nemokamai. Tačiau kritikai klausia – ar tai reali sveikatos apsaugos politika, ar dar vienas bandymas pademonstruoti technologinį pranašumą tarptautinėje arenoje?
Verta pažymėti, kad Rusija nėra vienintelė, dirbanti su mRNR vakcinomis nuo vėžio. „BioNTech“ ir „Moderna“ jau atlieka pažengusius klinikinius tyrimus su tūkstančiais pacientų, o Jungtinėje Karalystėje veikia nacionalinė platforma masinėms vakcinų studijoms. Indija taip pat kuria savo preparatus.
Šiame kontekste Rusijos paskelbtas „klinikinis pasirengimas“ atrodo labiau kaip siekis atkreipti dėmesį, o ne faktinis lyderystės įrodymas.
Kas laukia toliau?
Prieš tapdama prieinama pacientams, „Enteromix“ privalo pereiti 2-osios ir 3-iosios fazės tyrimus su didelėmis pacientų grupėmis. Be to, būtina gauti Rusijos sveikatos ministerijos ir tarptautinių institucijų patvirtinimą. Tik tada bus galima kalbėti apie realų vakcinos naudojimą.
Kol kas lieka daugiau klausimų nei atsakymų: ar „Enteromix“ iš tiesų taps proveržiu onkologijoje, ar tai dar vienas propagandinis pažadas, skirtas užgožti Rusijos vidaus problemas?
