Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Dauguma dekoratyvinių vazoninių augalų yra kilę iš tropikų ir subtropikų. Atrodytų, kad vasarą jie turėtų jaustis ypač patogiai. Tačiau keista, bet žalieji augintiniai, kaip ir žmonės, kenčia nuo aukštos temperatūros, sauso oro bute ir kaitrios saulės. Išsiaiškinkime, kaip suprasti, kad kambarinius augalus karštis veikia kaip stresą, kaip jiems padėti ir kokių priemonių imtis, kad apsaugotume juos nuo žalingo karščio šiltiausiu metų laiku.
Kodėl kambariniai augalai vasarą kenčia nuo karščio?
Staigus temperatūros padidėjimas sausame ore lemia, kad drėgmė išgaruoja per lapų paviršių greičiau, nei augalai spėja ją absorbuoti iš dirvožemio. Dėl to kambariniai augalai sulėtėja augdami, jų lapai nuvysta, pagelsta ir nukrenta. Chlorofilas, kuris yra būtinas fotosintezei, pradeda gamintis blogiau. Dėl to dekoratyviniai augalai susilpnėja, dažniau pažeidžiami kenkėjų ir pradeda sirgti.
Kaip suprasti, ar jūsų kambariniai augalai patiria karščio stresą?
Daugumai kambarinių dekoratyvinių augalų optimali oro temperatūra yra nuo 18 iki 25 °C. Jam didėjant, jie pradeda patirti stresą.
Kaip suprasti, kad kambariniai augalai yra per karšti :
- Lapai suvysta ir praranda turgorą.
- Augalai numeta lapus, kad nešvaistytų trūkstamos drėgmės ir sumažintų garavimo plotą.
- Gėlės netenka pumpurų, nes joms reikia taupyti energiją kovai už išlikimą ir nėra galimybės jos išleisti dauginimuisi.
- Saulės nudegimai atsiranda ant stiebų ir lapų lapų. Paprastai jie yra sausi ir šviesios spalvos.
- Lapai keičia spalvą – jie tampa blyškūs, geltoni, o galiukai gali išdžiūti.
- Augalai tampa vangūs ir, jei nesiimama jokių veiksmų, palaipsniui išdžiūsta.
Kaktusai, kai kurios fikusų rūšys, pelargonijos ir daugelis sukulentų geriau toleruoja karštį. Dauguma palmių kenčia nuo sauso oro, o labiausiai vasarą nukenčia gležni paparčiai, azalijos ir žibuoklės.
Kaip padėti kambariniams augalams vasaros karštyje?
Vasarą būtina kuo labiau sumažinti žalą, kurią karštis gali padaryti kambariniams augalams. Norėdami tai padaryti, turime stengtis sukurti jiems patogesnes sąlygas, priartinti juos prie optimalių normaliam gyvenimui sąlygų. Žaliųjų augintinių priežiūra apims įvairią veiklą.
Laistymas
Karštu oru vanduo greitai išgaruoja nuo dirvos paviršiaus ir dirva išdžiūsta. Todėl gėles reikia laistyti dažniau ir gausiau nei žiemą. Norma priklauso nuo augalo rūšies, tačiau daugumai optimalu laistyti 3–4 kartus per savaitę. Geriausias laikas vandens procedūroms yra po septynių vakaro arba anksti ryte, kad lašai nepatektų ant lapų ir stiebų ir nesukeltų nudegimų.
Svarbu! Naudokite vandenį kambario temperatūroje. Šaltas vanduo tiesiai iš čiaupo sukels stresą ir gali išprovokuoti ligas.
Augalams, kurie nėra linkę į šaknų puvinį, į vazoną gerai įdėti mulčio sluoksnį, kuris neleis greitai išgaruoti drėgmei ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Kitas būdas sumažinti vandens nuostolius ir apsaugoti šaknis nuo perkaitimo – vazoną pastatyti į erdvų vazoną ir laisvą vietą iškloti sudrėkintomis sfagnų samanomis.
Dušas
Vasarą daugumai augalų naudingas šiltas dušas 1–2 kartus per mėnesį. Tai būtina norint nuplauti dulkes, kurios trukdo normaliam kvėpavimui ir fotosintezei. Po procedūros reikia leisti vandeniui nutekėti, kad jis nesustingtų vazone, o tada gėlę pastatyti ten, kur nėra skersvėjų.
Oro drėgmės reguliavimas
Karštu oru namuose oras dažnai būna per sausas. Padėtį galima ištaisyti šalia vazonų pastatant plačius vandens indus, kasdien purškiant augalus purškimo buteliu ir atidarant langus, kad padidėtų drėgmė kambaryje. Taip pat gera idėja kambaryje pastatyti drėkintuvą.
Patalpų oro temperatūros mažinimas
Karštu oru daugelis kambarinių augalų, kaip ir mes, nori vėsos. Temperatūrą patalpose galite sumažinti atidarydami langus anksti ryte ir vėlai vakare, kai lauke atvėsta. Tuo pačiu metu reikia užtikrinti, kad gėlės nebūtų veikiamos skersvėjo.
Apsauga nuo kaitrios saulės
Dauguma augalų mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Kad lapai nesudegtų, vidurdienį pravartu nupiešti permatomą tiulį, uždaryti žaliuzes arba užtamsinti gėlių vazonus plonu baltu popieriumi. Jei matote, kad jūsų kambarinis augalas jaučiasi nejaukiai, vasarą perkelkite jį iš palangės pietinėje pusėje į labiau pavėsingą vietą, pavyzdžiui, į rytinį langą. Geriau nuo palangės pašalinti pavėsį mėgstančius augalus arba perkelti juos į šiaurinę pusę.
Profilaktinė apžiūra
Karštu oru kambarines gėles reikia apžiūrėti kas savaitę. Visi nudžiūvę ir nudžiūvę lapai turi būti pašalinti. Tai leis augalams nešvaistyti drėgmės ir maistinių medžiagų, o sutelkti savo energiją atsigavimui ir kovai su nepalankiomis sąlygomis.
Svarbu! Neskubėkite nupjauti lapų, kurie prarado elastingumą ir yra šiek tiek pageltę ar blyškūs. Atėjus vėsiems orams, kai kurie iš jų gali atsigauti.
Karščio nusilpę dekoratyviniai augalai yra labiau jautrūs kenkėjams ir ligoms nei kitu metu. Reguliarūs patikrinimai taip pat padės laiku pastebėti problemą ir pradėti savalaikį gydymą.
Viršutinis padažas
Vasara yra daugelio kambarinių augalų aktyvaus augimo ir dauginimosi sezonas. Šiuo metu jiems reikia tinkamos mitybos. Tačiau karštu oru vazoniniai augalai patiria stresą. Yra mitas, kad karštais laikotarpiais jie paprastai negali pasisavinti maistinių medžiagų.
Iš tiesų, šiltuoju metų laiku augalams reikia kokybiško reguliaraus tręšimo labiau nei bet kada anksčiau. Kai karščiai trumpam užtruks, atidėkite juos į šalį, kol atvės orai. Jei temperatūros kritimo nesitikima, naudokite skystas, o ne granuliuotas trąšas. Tai turėtų būti daroma anksti ryte arba vėlai vakare, kartu gausiai laistant.
Kokius įvykius geriausia atidėti?
Kadangi augalai patiria stresą karštyje, šoko priežiūros priemonės turės būti atidėtos iki vėsesnio laikotarpio. Tokie žemės ūkio metodai apima persodinimą ir genėjimą. Persodinant į naują vazoną, kai kurios šaknys pažeidžiamos arba suplyšta. Dėl to dekoratyviniai augalai turi skirti daug energijos naujų šaknų atkūrimui ir auginimui, o tai karštu oru yra visiškai nepriimtina.
Genėjimas labai kenkia kambariniams augalams. Net ir įprastomis sąlygomis jiems tenka ilgai atsigauti po jo, o karštyje – dar labiau. Laiku neatlikus šios procedūros, gėlė gali gerokai susilpnėti.
Trys „ne“ – ko nereikėtų daryti karštyje
- Neperlaistykite augalų. Pelkė puode šiltu oru prisidės prie šaknų sistemos puvimo. Dėl tos pačios priežasties dėkle neturėtumėte palikti daug vandens.
- Venkite dėti gėlių tiesiai po oro kondicionieriumi, kad jos būtų vėsios. Staigus temperatūros pokytis sukels dar daugiau streso, o skersvėjis sukels žalią augintinį ligai.
- Nedėkite vazono į ledo dubenį, kad atvėsintumėte dirvą. Jei dirvožemis per daug atvėsta, gali nukentėti šaknų sistema, o dirvožemio ir oro temperatūrų disbalansas tikrai nebus naudingas kambariniam augalui.
Vasara yra daugelio kambarinių augalų aktyvaus vystymosi, jų žydėjimo ir vaisiaus augimo metas, kuriam reikia didelių energijos sąnaudų. O tada svilinantis karštis atima paskutines jėgas. Sodininko užduotis – apsaugoti savo mylimus žaliuosius augintinius nuo streso ir sudaryti jiems palankias sąlygas.
Jei šiltuoju metų laiku laikysitės paprastų priežiūros taisyklių, vazoniniai augalai lengvai atlaikys karštį ir taps dar vešlesni bei gražesni nei pavasarį. Tačiau svarbu suprasti, kad straipsnyje pateikiamos bendros rekomendacijos, o kiekviena augalų rūšis turi savo pageidavimus ir biologines savybes, į kurias reikia atsižvelgti vykdant žemės ūkio veiklą.
