Premjero atlyginimas augo sparčiau nei prezidento
Nors daliai visuomenės gali atrodyti, kad Lietuvos prezidentas yra vienas geriausiai apmokamų šalies pareigūnų, statistika rodo ką kita. „Sodros“ duomenimis, daugiau nei šalies vadovas šiuo metu oficialiai uždirba beveik 13 tūkst. žmonių. Tiesa, privataus sektoriaus darbuotojams Lietuvoje ir toliau esą numatomas „aukso amžius“.
Šiemet prezidento atlyginimas siekia apie 10,4 tūkst. eurų prieš mokesčius arba maždaug 6,3 tūkst. eurų į rankas. Per pastaruosius penkerius metus šis atlygis augo gana nežymiai – vos apie 9 proc. bruto ir apie 5 proc. po mokesčių. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2022-ųjų šoktelėjo daugiau nei per pusę[1].
Premjero atlyginimas per tą patį laikotarpį taip pat augo sparčiau – nuo maždaug 3,3 tūkst. eurų iki daugiau nei 5,3 tūkst. eurų į rankas. Dar ryškesnis skirtumas matomas lyginant su valstybės valdomų įmonių vadovais. Pavyzdžiui, „Ignitis grupės“ vadovo atlygis per ketverius metus padvigubėjo ir šiuo metu viršija 23 tūkst. eurų per mėnesį prieš mokesčius.
Premjerės atlyginimas Lietuvoje augo sparčiau nei prezidento. Inga Ruginiene. Olga Posaškova / Seimo kanceliarijos nuotr.
Pakankamas darbo užmokestis – bent 15 tūkst. eurų „į rankas“?
Diskusijas dėl prezidento atlyginimo paskatino ISM universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno pasisakymas, kad dabartinis atlygis neatitinka pareigų svarbos. Jo vertinimu, šalies vadovas turėtų uždirbti apie 25 tūkst. eurų prieš mokesčius arba maždaug 15 tūkst. eurų į rankas. Anot jo, solidesnis atlygis padėtų užtikrinti finansinį stabilumą po kadencijos ir sumažintų atotrūkį tarp viešojo bei privataus sektoriaus.
Ekonomistai tuo metu ragina prezidento atlyginimo nelyginti su verslo vadovų pajamomis. Vilniaus universiteto mokslininkė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė pabrėžia, kad prezidento pareigos yra politinės ir konstitucinės, todėl atlygio sistema turi būti grindžiama viešojo sektoriaus principais. Vis dėlto ji pripažįsta, kad pernelyg mažas atlygis gali mažinti pareigų prestižą ir apsunkinti stiprių kandidatų pritraukimą ateityje.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas prezidento atlyginimo didinimo idėjos nepalaiko. Jo teigimu, šalies biudžeto galimybės išlieka ribotos, o buvę prezidentai ir taip gauna valstybės garantijas – rentą, aptarnaujantį personalą bei kitą pagalbą. Politikas mano, kad dabartinė sistema užtikrina pakankamą finansinį saugumą ir pasibaigus kadencijai.
Šalyje numatomas atlyginimų augimas
Tuo tarpu Lietuvoje atlyginimų augimas šiemet turėtų siekti apie 7,5–8 proc., tačiau specialistai pabrėžia, kad realūs pokyčiai priklausys nuo sektoriaus, pareigų ir regiono. Didžiausio atlyginimų augimo šiemet gali tikėtis statybų, logistikos, energetikos, sveikatos priežiūros bei pardavimų srityse dirbantys žmonės[2].
Darbo rinkos ekspertai taip pat išskiria kvalifikuotus techninius specialistus, gamybos operatorius, inžinierius ir rezultatą generuojančius pardavimų vadybininkus, kurių paklausa rinkoje išlieka itin didelė. Tuo metu IT ir finansų sektoriuose atlyginimai išlieka aukšti, tačiau jų augimas jau lėtėja po ankstesnių metų šuolio.
Praėjusių metų duomenys rodo, kad regionai vis aktyviau vejasi didmiesčius. Didžiausias atlyginimų augimas fiksuotas Zarasų, Elektrėnų, Varėnos, Birštono ir Skuodo rajonuose, o tarp didžiųjų miestų labiausiai išsiskyrė Panevėžys.
Ekonomistai aiškina, kad mažesniuose miestuose algos dažnai auga sparčiau dėl didesnės konkurencijos dėl darbuotojų ir žemesnės pradinės atlyginimų bazės. Vis dėlto didžiausi atlyginimai šalyje ir toliau siūlomi Vilniuje bei Kaune.
Darbo rinkos ekspertai pastebi ir kitą tendenciją – įmonės atsargiau didina bazinius atlyginimus, dažniau renkasi priedus ar papildomas motyvavimo sistemas. Gamybos sektoriuje nekvalifikuotų darbuotojų algos dažniausiai kyla apie 5 proc., o kvalifikuoti specialistai gali tikėtis ir iki 10 proc. augimo.
Be to, vis daugiau bendrovių esą investuoja į darbuotojų mokymus ir perkvalifikavimą, nes automatizacija ir technologiniai pokyčiai sparčiai keičia darbo rinkos poreikius.
