Skip to content
Sekite mus Facebook'e!
Iškart po Velykų, pagrindinės ir ryškiausios krikščionių šventės, ateina ypatingas laikas, kupinas džiaugsmo ir dvasinės šventės – Šviesioji savaitė. Tai savaitė, kai tęsiasi Kristaus Prisikėlimo šventė, skamba Velykų varpas, o tikinčiųjų širdys prisipildo dėkingumo ir šviesios vilties. Šiomis dienomis įprasta ne tik lankytis bažnyčiose, melstis, bet ir laikytis svarbių, iš kartos į kartą perduodamų tradicijų. Kiekvienas rytas ir vakaras kupinas ypatingos prasmės, o kiekvienas veiksmas – gilios simbolikos. Ką įprasta daryti šią savaitę, kokie draudimai ir pamaldūs papročiai egzistuoja – apie tai papasakosime mūsų straipsnyje.
Šviesi savaitė po Velykų, ką galima ir ko negalima nuveikti šiomis dienomis
Iškart po Velykų ateina ypatingas, palaimintas metas – šviesi savaitė . Ši savaitė kupina Kristaus prisikėlimo džiaugsmo ir laikoma pačios Velykų šventės tąsa. Kiekviena savaitės diena yra pašventinta, nes šiomis šventomis dienomis Kristus yra tarp žmonių, suteikdamas jiems savo gailestingumą ir meilę.
Visą savaitę bažnyčiose vyksta specialios pamaldos , pilnos šviesos ir šventės. Tikintieji stengiasi dažniau lankytis bažnyčioje, dalyvauti maldose, šlovindami Gelbėtoją. Vienas iš svarbiausių savaitės elementų – kasdienis Velykų valandų giedojimas ir Kryžiaus procesijos , vykstančios bažnyčios viduje per Dieviškąją liturgiją. Tai simbolizuoja mirą nešančių moterų kelią į Šventąjį kapą.
Karališkosios altoriaus durys lieka atviros visą savaitę – tai ženklas, kad Šventasis kapas tuščias ir Kristus prisikėlė. Niekada nenustoja skambėti varpai, kviečiantys visus džiaugtis. Šiomis dienomis taip pat galima dalyvauti Komunijos sakramente , kuris Šviesios savaitės metu laikomas ypač palaimingu.
Šią savaitę ypač svarbi yra Artos – šventa duona, kuri Šviesųjį šeštadienį dalijama bažnyčiose. Tikintieji parsineša jį namo, laiko prie ikonų ir visus metus naudoja kaip relikviją bei amuletą.
Taip pat yra tam tikrų draudimų : Šviesiosios savaitės metu vestuvės nekeliamos , laidotuvių maldos neskaitomos , laidotuvės laikomos Velykų giesmėmis – prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo vilties dvasia.
Leidžiama minėti velionį , nes manoma, kad šiomis šviesiomis dienomis Viešpats išleidžia jų sielas į žemę, kad jos galėtų būti su savo artimaisiais.
Šviesioji savaitė – tai ne tik šventinis Velykų tęsinys, bet ir proga dvasiniam atsinaujinimui, dėkingumui ir maldai. Praleiskite šias dienas ramiai, džiaugsmingai ir tikėdami.
Šviesi savaitė po Velykų, ženklai ir prietarai
Šviesioji savaitė – džiaugsmo, dvasinio atsinaujinimo ir ypatingos palaimos metas. Tačiau kartu su krikščioniškomis tradicijomis žmonės ilgą laiką išsaugojo ženklus ir tikėjimus, susijusius su šiomis dienomis. Daugelis jų buvo perduodami iš kartos į kartą ir buvo neatsiejama valstiečių ir tikinčiųjų gyvenimo dalis.
Tikėta, kad visą savaitę reikia dosniai dalinti skanėstus – vaišinti draugus, kaimynus ir ypač padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Toks dosnumas pritraukė į namus gerovę ir Dievo gailestingumą.
Tuo pat metu šiomis dienomis stengėsi vengti sunkaus fizinio darbo : nesiūdavo, neaudė, nemezgė, nedirbo žemės ūkio darbų. Populiari išmintis sako, kad sėjant šviesiąją savaitę gero derliaus nebus , nes žemė šiuo metu dar „ilsisi“ nuo Didžiosios savaitės.
Vienas iš neįprastų ženklų sako: jei per Bright Week geriate daug vandens , vasara bus ypač karšta. Todėl buvo rekomenduojama riboti skysčių vartojimą, kad nebūtų pritraukta šilumos.
Ypač svarbus buvo Šviesios savaitės trečiadienis , kuris liaudyje buvo vadinamas krušos trečiadieniu arba sausuoju trečiadieniu . Norėdami apsaugoti laukus nuo krušos ir smarkaus lietaus, valstiečiai vaikščiojo aplink juos su uždegta perkūnijos žvake , skaitydami maldas ir prašydami Viešpaties gero oro.
Remiantis populiariais įsitikinimais, visą savaitę negalima liesti pavasario sėjai skirtų sėklų , kad jos neužkrėstų nevaisingumu.
Liaudies tradicijoje šviesusis ketvirtadienis buvo atminimo diena. Buvo įprasta aplankyti kapines, tvarkyti kapus, pasveikinti velionį žodžiais: „Kristus prisikėlė! , melstis už jų sielas ir palikti skanėstų – velykinius pyragus, margučius (nepašventintus), velykinį pyragą. Taip pat šią dieną buvo svarbu duoti išmaldą – sielos labui ir išėjusiųjų atminimui.
Kai kuriuose kaimuose egzistavo įdomus paprotys: kiaušinius virdavo pagal mirusių vaikų skaičių šeimoje , o paskui valgydavo po atviru dangumi. Buvo tikima, kad vaikai iš dangaus pamatys šį ritualą ir atsiųs palaiminimus bei apsaugą savo artimiesiems.
Šviesioji savaitė – tai ne tik šventinis Velykų tęsinys, bet ir puiki riba tarp žemiškojo ir dangiškojo. Liaudies ženklai ir prietarai, net ir su visu savo archajiškumu, atspindi gilų žmonių tikėjimą šių dienų šventumu ir maldos galia.
