Sekite mus Facebook'e!
Rugpjūtis – tai mėnuo, kai atrodo, kad viskas stoja: gamta nurimsta, oras švelnėja, žmonės ilsisi prieš rudenį. Tačiau būtent ši tyla – apgaulinga. Statistikos duomenys, medikų įspėjimai, gamtos specialistų stebėjimai rodo: rugpjūtis – pavojingiausias vasaros mėnuo Lietuvoje. Jame susikerta žmogaus atsipalaidavimas ir natūralūs gamtos ciklai, sukurdami idealią audrą… tik ne visada matomą akimis.
1. Rugpjūtis – antrasis erkių pikas
Daugelis įsivaizduoja, kad erkės kelia grėsmę tik pavasarį ar ankstyvą vasarą. Tačiau rugpjūtis – tai antrasis jų aktyvumo bumas. Ir žmonės būtent dabar – atsipalaidavę, saugumo priemonių jau nesilaiko.
- Erkinio encefalito atvejai smarkiai išauga rudenį – nes infekcija perduodama rugpjūtį.
- Laimo liga dažnai nepastebima, o gydoma jau pažengus stadijai.
- Žmonės renkasi grybauti, uogauti, ilsėtis pievose – be jokios apsaugos.
Medikai kasmet rugpjūtį ragina neprarasti budrumo – nes erkės tampa aktyvios, kai gamta šiek tiek atvėsta.
2. Statistiškai – daugiausia nuskendimų
Ežerų, upių, tvenkinių pakrantės rugpjūtį dar pilnos poilsiautojų. Vanduo šiltas, oras dar vasariškas. Bet:
- Žmonės atsipalaiduoja, nebevertina rizikos.
- Maudosi vėlai vakare, net naktį.
- Neprižiūri vaikų.
- Vartojamas alkoholis.
Rugpjūtis – tai mėnuo, kai fiksuojamas didžiausias skendimų skaičius Lietuvoje. Kasmet žūsta ir suaugusieji, ir vaikai.
3. Gamtos „kerštas“ – grybai, vabzdžiai, infekcijos
Rugpjūčio miškai – pilni gyvybės. Tačiau šis gyvybės proveržis turi tamsiąją pusę:
- Nuodingi grybai: žmonės dažnai klysta atpažindami dvininkus.
- Grybelinės infekcijos: drėgna aplinka + karštis = puikios sąlygos plisti.
- Vabzdžių įkandimai: širšės, vapsvos tampa agresyvesnės rugpjūčio pabaigoje.
- Alerginės reakcijos: žydintys augalai ir vabzdžiai kartu gali būti pavojinga kombinacija alergiškiems žmonėms.
4. Emocinė perkrova ir padidėjęs savižudybių skaičius
Vasaros pabaiga – ypač sunkus metas psichologiškai:
- Vaikai ir jaunuoliai jaučia įtampą dėl artėjančių mokslo metų.
- Suaugusieji grįžta į darbus, susiduria su finansiniu stresu.
- Vieniši žmonės jaučia ypatingą vienatvę vasaros pabaigoje.
Psichologai pastebi, kad rugpjūtį išauga depresijos, nerimo atvejų ir net savižudybių skaičius. Deja, apie tai kalbama per tyliai.
5. Avarijos keliuose – rugpjūčio skubėjimo pasekmės
Rugpjūčio pabaigoje prasideda kelionės atgal: iš sodybų, kurortų, į mokyklas, darbus, miestus. Didėja transporto intensyvumas, o vairuotojai dar gyvena „vasaros režimu“.
- Nepakankamas dėmesys keliui.
- Skubėjimas.
- Pervargimas.
- Vairavimas po švenčių ar atostogų iškilmės.
Kelių policija kasmet įspėja – rugpjūčio paskutinė savaitė viena pavojingiausių visiems eismo dalyviams.
6. Karščio bangos – pavojingos, nes netikėtos
Rugpjūtis dažnai nustebina ne vėsa, o staigiomis karščio bangomis. Organizmas pavargęs nuo visos vasaros, skysčių trūksta, o žmonės vis dar dirba sode, statybose, ūkiuose.
- Vyresni žmonės dažniausiai patiria šilumos smūgį.
- Vaikai dehidratuoja greičiau nei galvojame.
- Karštis + fizinis darbas = širdies smūgiai, insultai, sąmonės praradimai.
7. Tyla – pavojingiausia iliuzija
Tai, kas pavojingiausia rugpjūtį, dažniausiai nesimato. Nėra akivaizdaus grėsmės jausmo. Būtent dėl to žmonės nesiima jokių atsargumo priemonių. Ir būtent tai leidžia pavojams klestėti.
Kaip apsisaugoti rugpjūtį – 7 sąmoningumo taisyklės:
- Maudykitės tik prižiūrėtose vietose ir nevartodami alkoholio.
- Nepamirškite erkių – naudokite apsauginius purškalus, tikrinkite kūną.
- Neeksperimentuokite su grybais – tik patikimos rūšys.
- Gerkite daug vandens – ypač dirbdami lauke.
- Stebėkite emocinę būklę – savo ir artimųjų.
- Nevairuokite pavargę, susikoncentruokite į kelią.
- Stebėkite sveikatos pokyčius – ypač karštyje ar po vabzdžių įkandimų.
Išvada: rugpjūtis – tai audra po vasaros dangumi
Atrodo ramu. Gamta atrodo švelni, saulė nebe tokia karšta, naktys gaivesnės. Tačiau būtent šis ramybės jausmas – pati pavojingiausia iliuzija. Rugpjūtis – tai tiltas tarp vasaros ir rudens, kuriame slypi pavojų klodai. Klausimas ne „ar jie bus“, o „ar mes juos pastebėsime laiku“.
