Daugeliui pensija asocijuojasi su ramesniu gyvenimu – darbas daržuose, vakarai prie televizoriaus ar anūkų juokas kieme. Tačiau pasaulyje vis dažniau pensininkai renkasi visai kitokią kasdienybę – ne tylą ir rutiną, o keliones bei nuotykius. Ir ne bet kokius – kai kurie iškeičia namus į kruizinį laivą, kuris tampa jų plaukiojančiais namais.
Bendrovė, siūlanti tokią galimybę, vilioja pensininkus pažadu: trys su puse metų nuolatinės kelionės, 425 uostai 147 šalyse, daugiau nei šimtas tropinių salų ir galimybė ramiai apsistoti po 2–3 dienas kiekvienoje vietoje, kad suspėtum ne tik pasivaikščioti, bet ir pajusti vietos kultūrą.
Šis maršrutas kartojamas nuolat – tad tie, kurie įsimyli tokį gyvenimo būdą, gali kruizu keliauti visą likusį gyvenimą.
Į kainą įskaičiuota viskas – nuo kambario tvarkymo, maitinimo, interneto, pramogų ir sveikatos patikrinimų iki drabužių skalbimo ar net alkoholio. Senjorai gali pasikviesti ir artimuosius – už 129 dolerius (111 eurų) parai.
Įdomiausia tai, kad kaina priklauso nuo amžiaus – kuo vyresnis keleivis, tuo pigiau. Štai 90-mečiui tokia kelionė kainuotų apie 86 tūkst. eurų, o jaunesniems, pavyzdžiui, 55–60 metų keliautojams – net iki 344 tūkst. eurų.
Ar lietuviai galėtų sau tai leisti?
Skaičiai kalba patys už save. Europos Sąjungoje vidutinis atlyginimas po mokesčių – apie 2464 eurus, tačiau Lietuvoje – vos 1325 eurai. Pagal šį rodiklį esame aštunti nuo galo.
Norint lietuviui susimokėti už tokią gyvenimo kelionę, reikėtų bent 5 metų atlyginimų. O jeigu skaičiuotume pagal pensiją – dar liūdniau. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia tik 669 eurus. Tai reiškia, kad prireiktų daugiau nei 10 metų pensijų vien tik bilietui į svajonių kelionę.
Štai kodėl dauguma mūsų senjorų po pensijos ne keliauja, o toliau eina į darbą.
Pensija Lietuvoje – dažnai tik priedas prie atlyginimo
„Eurostat“ duomenys rodo, kad daugiau nei pusė europiečių senjorų pensiją papildo darbu. Tačiau Lietuvoje šis rodiklis dar aukštesnis – dirba net 83 proc. pensininkų, pagal tai užimame ketvirtą vietą ES.
Ir ne bet kaip – jei kitose šalyse dažniau pasirenkamas nepilnas etatas, tai mūsų pensininkai dažniausiai dirba visą darbo dieną. Tą patvirtina ir „Sodros“ duomenys – 2025 m. pavasarį dirbančių pensininkų Lietuvoje buvo per 80 tūkstančių, nors prieš kelerius metus jų buvo mažiau nei 70 tūkst.
Toks pasirinkimas turi ir savų privalumų – dirbant toliau, pensija perskaičiuojama, nes didėja stažas ir apskaitos vienetų skaičius. Kitaip tariant, kuo ilgiau dirbi, tuo didesnė ateityje gaunama pensija. Tačiau vieniems tai paskata, o kitiems – būtinybė, nes vien iš pensijos išgyventi tiesiog neįmanoma.
Lietuviai – tarp dirbančiųjų, ne tarp keliaujančiųjų
Taigi, kol turtingesnių šalių senjorai mėgaujasi kruizinėmis kelionėmis aplink pasaulį, lietuviai pensiją dažniausiai leidžia tarp darbo grafikų. Vieni renkasi, nes nori, bet dauguma – nes priversti.
Šis kontrastas ryškus: vieni pensiją leidžia žvelgdami į saulėlydžius tropikuose, kiti – prie darbo stalo ar gamykloje.
